„Šiandien yra išskirtinė diena, kai atidarome dviejų didžių klasikų parodas. M.T.Rožanskaitė – mano kurso draugė, kartu su ja ir jos vyru Igoriu Piekuru piešėme ir gyvenome studentišką gyvenimą. Pažinodamas šią asmenybę, turėjau galimybę stebėti jos kūrybinę raidą. Šioje parodoje lankytojai pamatys vertingiausius šios kūrėjos darbus, – parodas pristatė Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. – S.Kuzma, kurį teko pažinti vėliau, yra didysis talentas, kuris nuo pat M.K.Čiurlionio mokyklos buvo ryški meno žvaigždė. Jis man primena meteorą, kuris ryškiai nušvito ir sudegė, palikdamas mums labai ryškų meninį palikimą.“
M.T.Rožanskaitės parodoje „Rentgenogramos“ eksponuojami drąsios dailininkės asambliažai, tapyba, piešiniai, akcijų dokumentacija.
„M.T.Rožanskaitė yra neeilinis talentas, kuri savo metu buvo nepakankamai įvertinta. Nors ji sinchronizavosi su savo laiku, bet naujos dailės teorijos į Lietuvą tuo metu dar nebuvo atėjusios. Todėl dabartinis laikas gerokai palankesnis menininkės kūrybai, – aiškino parodos kuratorė Laima Kreivytė. – Labiausiai akcentavome jos paveikslus kaip būdą ir priemonę mokytis žiūrėti – juose ji konstruoja visą žvilgsnio mechanizmą, naudojami rentgenai, fotografija. Todėl kartu su architekte Julija Reklaite mes parodą sukonstravome kaip rentgeno aparatą, kad žmogus sluoksnis po sluoksnio išeitų į kitas erdves. Kartu norėjome parodyti jos kaip modernistės kelią. Pasivaikščioję parodoje, pamatysite, kaip ji iš medicininio ciklo, iš tų palatų, slogių erdvių išeina į gamtą, atviras erdves, kurias sugebėjo labai įdomiai parodyti.“
Pernai Anapilin iškeliavusio garsaus skulptoriaus S.Kuzmos didieji kūriniai, anot parodos „Skulptūra + 5425 dienos“ kuratorės Elonos Lubytės, puikiai pažįstami plačiajai visuomenei – „Mūzos“ ant Nacionalinio dramos teatro, „Šaulys“ Šiauliuose, Lietuvos laisvės gynėjų memorialas Antakalnio kapinėse, kartu su Vytautu Navicku atkurtos skulptūros ant Arkikatedros. Pirmoje išsamioje retrospektyvinėje šio menininko darbų parodoje lankytojai galės pamatyti S.Kuzmos didžiųjų darbų kelią į viešumą, kūrybinį darbo procesą, užfiksuotą jo dirbtuvėje, ar net pasėdėti ant dailininko kėdės.
 |
| Mato Dauginio/15min.lt nuotr./Nacionalinėje dailės galerijoje – Stanislovo Kuzmos paroda |
„Per pirmąjį apsilankymą jo dirbtuvėje, aptikau unikalų, precedento neturintį dokumentą – dailininko vestus darbo kalendorius, kuriuose jis nuo 1976 iki 2012 metų žymėjo viską, kas jam buvo svarbu tiek kūrybos procese, tiek gyvenime. Šie kalendoriai ir tapo centrine ašimi, kuri padiktavo parodos pasakojimą – visus juos, šeimai maloniai sutikus, visi galės pamatyti parodoje, sėdėdami ant dailininko kėdės, – intrigavo parodos kuratorė. – Savo kūrybines dienas S.Kuzma kalendoriuose žymėdavo ženklu „+“, todėl bendra tų dienų suma ir tapo parodos pavadinimu.“
Parodą, kurią globoja prezidentė Dalia Grybauskaitė, parėmė ir VU profesoriaus Algimanto Marcinkevičiaus mokinių klubas. Abiejų menininkų parodos neatsitiktinai susijusios su medicinine tematika.
„Medikai šiuo atveju yra privilegijuoti žiūrovai, nes jie viską žino ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus“, – šypsodamasi pabrėžė L.Kreivytė.
 |
| Mato Dauginio/15min.lt nuotr./Nacionalinėje dailės galerijoje – Stanislovo Kuzmos ir Marijos Teresės Rožanskaitės parodos |
S.Kuzmos biografija ir gyvenimo istorija labai tampriai susijusi su medikais, ypač su širdies chirurgais. Parodos kuratorė E.Lubytė padėkojo profesoriui Vytautui Sirvydžiui, kuris papasakojo apie skulptoriaus ir gydytojų draugystę bei parašė parodos katalogui tekstą, kaip liga suveda žmones.
„Likimas Stasio Kuzmos gyvenimą labai anksti, dar jaunystės metais, susaistė su gydytojais. Dėl labai sunkios ligos gydytojai jaunam skulptoriui turėjo atlikti širdies operaciją. Infekcija suardė du jo širdies vožtuvus, dėl to progresavo širdies nepakankamumas ir kilo grėsmė gyvybei. Suardytus širdies vožtuvus reikėjo pakeisti dirbtiniais. <...> Žmogus, turintis dirbtinius širdies vožtuvus, o dar ir infekciją organizme, visam gyvenimui yra susietas su gydytojais, – parodos kataloge parašė prof. V.Sirvydis. – Ilgas bendravimas žmones suartina. Skulptorius Stasys Kuzma mums, gydytojams, tapo artimu draugu.<...> Kuzma domėjosi ir širdies chirurgų gyvenimu bei jų siekiais. Tai, matyt, jį ir įkvėpė sukurti skulptūras medicinos tematika. Viena pirmųjų – „Širdies donoras“, sukurta 1987 m., atlikus pirmąją širdies persodinimo operaciją Lietuvoje. Na, o pati svarbiausia iš jų galbūt yra „Lozoriau kelkis“, kurioje, man atrodo, gražiausiai atskleista gydytojų darbo prasmė.“
