Ranka rašytą nutarimą dėl Nepriklausomos valstybės atkūrimo lietuvių ir vokiečių kalbomis, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve prieš pusantrų metų rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis. Signatarų namų vedėja sako, kad dokumentą išvydo daugiau nei 30 tūkstančių gyventojų.
„Didžiausią piką turbūt pasiekė po Vasario 16-osios ir maždaug iki gegužės pabaigos–birželio pradžios. Srautas buvo didžiulis, iki to laiko atėjo virš 20 tūkstančių lankytojų. O po to Dainų šventės prasidėjo atostogos, žmonių sumažėjo, dabar, nuo rugsėjo mėnesio, vėl pradeda sugrįžti visi“, – pasakoja Signatarų namų vedėja.
Po lapkričio 15 dienos Vasario 16-osios akto dokumentas keliaus prie kitų Lietuvos istorijai svarbių dokumentų. Jis bus saugomas Lietuvos valstybės istorijos archyvo specialiame seife. Vokietija paskolino akto dokumentą penkeriems metams, jo saugojimą pratęsiant kas metus.
„Sutartyje yra numatytas eksponavimo terminas iki lapkričio 15-osios, toliau numatyta, kad dokumentas turėtų grįžti į archyvą, bet į archyvą čia, Lietuvoje. [...] Iš tikrųjų joks originalus dokumentas jokioje pasaulinėje praktikoje nėra eksponuojamas ištisai 5 ar 10 metų be pertraukos“, – aiškina Lietuvos vyriausiasis archyvaras dr. Ramojus Kraujelis.
2022-aisiais dokumentas galėtų būti eksponuojamas Kaune, kai miestas taps Europos kultūros sostine.
„Lūkesčiai yra tokie, kad jam būtų laikas būti eksponuojamam ir Kaune ir, mano nuomone, būtų geriau, kad kuo anksčiau“, – LRT TELEVIZIJAI komentuoja VDU profesorius Liudas Mažylis.
Durys apžiūrėti dokumentą vėl bus atviros, kai po poilsio archyvuose dokumentas turėtų grįžti ten, kur buvo pasirašytas – į Signatarų namus. Ten jis turėtų būti iki kito lapkričio.