Vasario 25 d., trečiadienį, 19 val. Filharmonijos koncerte šios dvi asmenybės susidurs austrų kompozitoriaus Josepho Haydno paskutinės gyvenimo dienos minėjimo proga. Visa programa, kurią grieš Lietuvos kamerinis orkestras, skirta Vienos klasikos įtaką patyrusių austrų kompozitorių muzikai.
Šiemet pasaulio muzikos bendruomenė mini 200-tąsias Josepho Haydno mirties metines. 200 metų po jo paskutinio atodūsio 1809 metais, iš karto po to, kai Napoleono armija atakavo Vieną. Viename paskutiniųjų 77-erių metų kompozitoriaus sakinių jis bandė nuraminti savo tarnus, išgąsdintus kaimynystėje pasigirdusio pabūklo šūvio: „Mano vaikai, nebijokite, ten kur Haydnas – nieko blogo nenutiks.“ Po poros savaičių įvykusiose pamaldose už mirusįjį skambėjo Wolfgango Amadeuso Mozarto „Requiem“.
Haydno muzikinio paveldo branduolį sudaro simfonijos ir styginių kvartetai (jis vadinamas šių žanrų pradininku), todėl šiai programai pasirinktas jo Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 4, G-dur – ganėtinai netradicinis gestas. Tris išlikusius kompozitoriaus Smuiko koncertus, sukurtus vengrų kunigaikščio Esterházy dvare, apskritai galima įvardyti koncertinių salių retenybe, nes pastarosiose vietoj Haydno koncertų dažniausiai griežiami mocartiškieji.
Kai 52 metų Haydnas Vienoje susitiko su 28-mečiu Mozartu jie buvo nemažai girdėję viens apie kitą. Muzikologai teigia, kad kompozitoriai net keletą kartų kartu muzikavo privačioje namų aplinkoje, o Mozarto bute pirmą kartą griežiant šešis jo kvartetus, dedikuotus Haydnui, pastarasis šiame vakare dalyvavo kaip svečias. Stipriais draugystės saitais juos susiejo būtent styginių kvarteto žanras, todėl Mozarto Adagio smuikui ir orkestrui E-dur, kuris skambės Filharmonijos Didžiojoje salėje, vėlgi yra netipiškas in memoriam programos sprendimas, steigiantis visiškai kitokią šio koncerto struktūrinę ašį – retesnių Vienos klasikų kūrinių smuikui interpretaciją.
Paskutinės programos kompozicijos „Pragiedrėjusi naktis“ autorius – Arnoldas Schönbergas, vadinamosios XX a. I pusės Naujosios Vienos mokyklos lyderis. Nors viešai jis niekada nepripažino Haydno muzikos įtakos, tačiau pastarosios pėdsakus galima būtų atsekti per Johanneso Brahmso giją, nusidriekusią į abi puses tarp šių kompozitorių.
Schönbergo kūrinys „Pragiedrėjusi naktis“ styginių orkestrui – ankstyvasis autoriaus opusas, kuriame vagneriški chromatizmai flirtuoja su besimezgančiu atonalumu. Ir nors šiandien kompozicija skamba gana tradiciškai, 1902 m. premjera (pirmine versija styginių sekstetui) sukėlė kontroversijas. Tada spaudoje buvo aptarinėjamas „neegzistuojantis“ (nekonvencinis ir neįteisintas) nonakordo pavidalas, taip smarkiai papiktinęs Vienos muzikinę bendruomenę.