Kilo mintis padaryti eksperimentą, kuriam paaukojau lygiai tris šeštadienio vakaro valandas. Idėja buvo aplankyti kuo daugiau Vilniaus barų ir kitų pasilinksminimo vietų ir pažiūrėti, kaip žmonės linksminasi bei (ar) švenčia. Iš anksto noriu pabrėžti, kad pavyko aplankyti ne visas vietas, kur vyko renginiai, be to reiktų įvertinti ir tą aplinkybę, kad žmonių bei linksmybių kiekis būna skirtingas devintą ir dvyliktą vakaro, bet..
Pajudu iš Žvėryno ir pirmiausia užsuku į „Forum Palace“, kelios minutės po devynių, foje stovi gal dešimt jaunučių merginų pasipuošusių ausytėmis bei ragiukais, tačiau į vidų jos dar neleidžiamos, vaikinai išdidžiai rūko lauke. Panašu , kad tai bus jaunesnių jaunuolių linksmybių vieta, tačiau laukti įvykių nėra laiko.
Sutaną vilkintis solistas, Baubą iš Gogolio romano primenantis būgnininkas ir kiti grupės nariai kaitina publiką, kuri sušyla nuo pirmųjų akordų.
Važiuoju link „Alaus namų“ kitoje upės pusėje, kuriuose įprasta publiką kai kam gali priminti karnavalinę, šis vakaras ne išimtis, daug odos ir sunkių batų bei ilgų plaukų. Su karnavaliniais kostiumais groja tik „Comedia d'el Arte“. Pasirodymas nuotaikingas, taigi leidžiu sau paklausyti tris dainas ir judu toliau.
Sekantis sustojimas „Havana Social Club“, o ji tuščia, vos prie kelių staliukų sėdi žmonės ir karnavalinės dvasios nesijaučia, greičiausiai linksmybėms ir čia per anksti. Sekantis punktas – muzikinis klubas „Tamsta“, – laiptinėje pasitinka degančiomis žvakėmis, personalas grimuotais veidais ir prie scenos akiduobėmis šviečiančiu moliūgu.
Kocertas truputį vėluoja, tačiau nusprendžiu palaukti ir nepasigailiu, nes scenoje pasirodo „Bitės“, grupė kurios iki šiol nebuvau klausęs, bet manau kad teks pildyti savo fonoteką. Sutaną vilkintis solistas, Baubą iš Nikolajaus Gogolio romano primenantis būgnininkas ir kiti grupės nariai kaitina publiką, kuri sušyla nuo pirmųjų akordų. Publika Helovinui nepasipuošusi, tačiau kai kas pasipuošė koncertui – po salę skraido penkios merginos–bitutės. Nors labai gaila išeiti, tačiau po kelių dainų judu toliau.
Važiuodamas Subačiaus gatve stabteliu prie „Apuoko“, baro išskirtinei publikai. Pro langą viskas atrodo ramiai, karnavalo siautulio nėra.
 |
| Martyno Siruso/adfoto.lt nuotr./Helovino šventės akimirka |
Keliauju link Totorių gatvės, pamažu tampančios barų gatve ir apsižioplinu neaplankydamas „Paparazzi“ ir „Shooters'ų“ barų, tiesiog išgaruoja iš galvos.
Vizitaciją pradedu nuo „Mano alibi“, kur vyksta „bomžų“ vakarėlis, teisingiau turi vykti, tik pačių „bomžų“ susirinkę dar nedaug, tačiau visi susirinkusieji pasipuošę mėlynėmis paakiuose, pleistrais ant kaktos ir kitais atributais puikiai derančiais prie laikraščiais užtiestų stalų ir lapais padengtų grindų. Dešimt balų už apipavidalinimą.
Sekantis punktas, pakeliui praleidus „Būsi trečias“, kuriame šventės nesimatė – „Transilvanija“. Žvakės ant palangių, kabantys šikšnosparniai prie baro ir apie vienuoliktą vakaro pradedanti dažytis veidus linksmai nusiteikusi publika, ko gero vakarėlis bus.
Automobilį suku linkį Vokiečių gatvės ir pradedu aplinkinių barų lankymą – pirmiausia nesenai vėl duris atvėręs „Universiteto Pub'as“, šviečiantis moliūgas prie gatvės, netikras pakaruoklis prie įėjimo ir grimuoti personalo veidai, tačiau publikos negausu, ko gero ir čia per anksti.
„Dublineris“. Čia šventė privaloma, visgi airiška vieta. Persirengęs personalas, laisvų staliukų beveik nėra, tačiau daugiausia nelietuviškai kalbanti publika nešėlioja, matyt noro švęsti esant užsienyje mažiau.
Baras „Bobo“ – irgi nusėstas žmonių, tačiau nusigrimavęs tik vienas.
Grįžtu į Vokiečių gatvę, kuri kaip iššluota, vos vienas kitas praeivis, įdomu kiek lankytojų liks po naujųjų, kai bus apmokestintas įvažiavimas į Senamiestį...
Sekantis pakeliui – „Latino pub'as“, kurio personalas tikrai nepagailėjo laiko keisdamas veidus, atrodo įspūdingai, dalis publikos taip pat pasipuošę ir žmonių gana daug, nors, kaip žinia čia žmonės renkasi dažniausia šiek tiek vėliau nei vienuoliktą vakaro. „Užskaitau“ kaip Heloviną stipriau švenčiančią vietą.
Grįžtu į Vokiečių gatvę, kuri kaip iššluota, vos vienas kitas praeivis, įdomu kiek lankytojų liks po naujųjų, kai bus apmokestintas įvažiavimas į Senamiestį... Nemanau, kad kavinių savininkai merui padėkos.
Prabangus Viduržemio patiekalų restoranas ir greta esanti picerija moliūgais nepasidabinę, nešvenčia ir „Savas kampas“, taigi bandau laimę „Mojito naktyse“. Čia šventei pasiruošta, už baro dirba visa Adamsų šeimynėlė, ruošusi specialius, dūmuose ar garuose skęstančius kokteilius, pasirodymui puošiama mergina nuoga krūtine, tačiau artėja dvylikta ir judu toliau. „Bix'ų“ link, kur dirba merginos „papuvusiais“ veidais. Tikrai šventinis makiažas, turėjęs išgąsdinti nevieną.
Į „In vino“ kur vyksta tradicinis „Hello, vynas“, kai šis gėrimas geriamas iš mažų buteliukų per čiulptukus ir griežtai jokių kaukių, įžengiu jau dvyliktą ir tenka eksperimentą nutraukti.
Po šio kelionės per Vilniaus pasilinksminimo vietas pasirodė, kad lietuviai dar neturi gilių Helovino šventimo tradicijų ir kad ši šventė Lietuvoje priimtina nedaugeliui. Tačiau tie, kurie linksminasi daro tai išradingai. Baruose, kavinėse bei klubuose netrūksta siūlomų renginių, bet kai kurie mieliau renkasi susikaupimą prieš artėjančias Vėlines.
