M.Siparis: augs interaktyvių laidų pasiūla
„Manau, kad jau netolimoje ateityje gali nebelikti tokios sąvokos kaip „televizija“. Juk televizija – tai, kas transliuojama per televizorių, o televizoriaus dalis jaunų žmonių net ir nebeturi savo namuose. Populiarėja itin mažo dydžio namų projektoriai, kurie rodo 4k raiškos vaizdą ant sienos“, – pastebi LRT produkcijos valdymo skyriaus vadovas, laidų prodiuseris Marius Siparis.
Jo teigimu, televizija šiandien plečia savo galimybių ribas – keliasi į internetines platformas, tokias kaip „Netflix“, „Amazon“, „Apple TV“, kur žiūrovas gali rinktis sau patrauklų turinį ir vartoti jį ne tik per televizorių, bet ir kitus įrenginius – išmanųjį telefoną, planšetę, kompiuterį ar projektorių – sau patogiu metu.
Daugelis pasaulio televizijų, įskaitant ir Lietuvos nacionalinį transliuotoją, taip pat ieško sinergijos tarp skirtingų medijų kanalų. „Šiandien turinys yra išskirstomas per įvairias platformas – televiziją, radiją, internetinį portalą, pasirenkamą turinį ir t.t. Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose yra rodomas trumpas epizodas iš laidos, o jos anonsas transliuojamas per radiją, pristatomas naujienų portale“, – pasakoja M.Siparis.
Be to, keičiasi ir pačių laidų formatas. „Mes vis dar turime vyresnę auditoriją, kuri gali žiūrėti televiziją visą vakarą. Jiems yra įprastos ilgos, lėtos, pasakojamojo pobūdžio laidos. Tačiau jauniems žmonėms, kuriems sunku sukoncentruoti dėmesį ilgiau nei kelias minutes, standartinės laidos yra per ilgos. Be to, jiems norisi daugiau dinamikos ir interaktyvumo“, – komentuoja televizijos laidų prodiuseris.
Jo manymu, jau netolimoje ateityje augs interaktyvių laidų pasiūla: „Pažengusios amerikiečių televizijos integruoja jaunąjį žiūrovą per socialinius tinklus. Geri pavyzdžiai – tokios laidos kaip „The Ellen Show“ ar „The Tonight Show“, kur transliacijos metu ekrano apačioje yra rodomi žiūrovų „tvytai“, juos tiesiogiai komentuoja laidų vedėjai. Tokiu būdu žiūrovas yra įtraukiamas į turinį, tarsi pats dalyvautų laidoje.“
Tiesa, tokioms laidoms bus būtini ir didesni ištekliai. „Sukurti gerą laidą – ne vieno profesionalo darbas. Deja, kol kas tai yra dažna problema Lietuvoje – kad projektą kuria ir valdo vos keletas žmonių. Todėl ateityje turėtų dirbti daug daugiau skirtingų sričių specialistų, kurie galėtų fokusuotis tik į savo darbą ir jį daryti 100 proc. Tai būtų vieni, kurie išmano televizijos turinį, kiti – socialinius tinklus, radiją, portalą, treti – rinkodarą ir t.t.“, – atkreipia dėmesį M.Siparis.
Mes vis dar turime vyresnę auditoriją, kuri gali žiūrėti televiziją visą vakarą, – sakė M.Siparis.
I.Kurklietytė: televizijos turės tapti prestižu ir kino kūrėjams
„Jauni žmonės mėgsta sakyti: televizijos aš nežiūriu. Tačiau kalbėdamasi su savo studentais pastebiu, kad tai nėra tiesa. Jie vienokia ar kitokia forma vartoja televizijos turinį“, – pastebi lietuvių kino režisierė, Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Lietuvos teatro ir muzikos akademijos dėstytoja, Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriaus vadovė doc. Inesa Kurklietytė.
Jaunosios kartos žiūrovai šiandien renkasi amerikiečių vaidybinius TV serialus, kurie savo kokybe yra artimi kinui. „Deja, Lietuvoje šiai sričiai kol kas skiriama labai mažai lėšų bei dėmesio. Jų gamyba vyksta dideliame tempe ir yra komercinė negatyvia šio žodžio prasme. Tada, kai jaunimas pradės žiūrėti ne tik užsienio, bet ir mūsų kūrėjų serialus, ir kai šie serialai ims artėti prie kino, manau, įvyks esminis proveržis mūsų televizijoje“, – įžvalgomis dalijasi režisierė.
Žinoma, norint sukurti daugiau originalaus turinio, televizijoms būtina didinti talentingų profesionalų pajėgas. „Televizijos prodiuseriai turėtų kviesti kino kūrėjus dirbti bei ieškoti bendradarbiavimo galimybių televizijoje, ką jau seniai daro tokie kanalai kaip „Canel Plus“, „Arte“ ar „TV5 Monde“. Tuomet turėsime daugiau inovatyvių idėjų bei siužetų, kuriuos galėsime parduoti ir užsienio rinkai. Tačiau televizijos verslas pirmiausia turi tapti prestižu kino profesionalams“, – teigia I.Kurklietytė.
Ateities televizijai taip pat reikės ir plataus akiračio lyderių, turinčių ne tik techninių, bet ir intelektinių žinių: „Sėkmingais kino prodiuseriais gali tapti motyvuoti, smalsūs žmonės, atėję ir iš ekonomikos, finansų, teisės srities. Džiaugiuosi, kad ne tik LMTA, bet ir kiti šalies universitetai, tokie kaip MRU, šiandien skiria dėmesį televizijos prodiusavimui. Tai – galimybė sudominti jaunuosius talentus, studijuojančius įvairius bendruosius dalykus, ir nukreipti juos į kino ar televizijos sritį.“
Pasak režisierės, šioje industrijoje visuomet reikėjo ir reikės skirtingas kompetencijas turinčių profesionalų. „Ne kiekvienas gali suburti komandą, generuoti idėją, išvystyti galutinį produktą, užsiimti jo sklaida. Ne veltui yra sakoma, kad kultūra yra tai, ką išmokstame ir pamirštame. Solidus išsilavinimas – pagrindas, kuris leidžia drąsiau stovėti profesionalo kelyje“, – įsitikinusi I.Kurklietytė.
A.Valinskas: esminės vertybės nekinta šimtmečius
„Minties raiška gyvuoja tūkstančius metų ir bus visuomet reikalinga, kiek mes dar gyvensime. O kaip tai bus transliuojama – ar kalbant prieš minią, ar telefoną, kuris filmuoja, ar prieš televizijos kamerą – tai tik forma. Juk esmė – turinys“, – apie televizijos ateitį samprotauja patyręs TV laidų vedėjas, prodiuseris Arūnas Valinskas.
Jo pastebėjimu, technologijoms tobulėjant vertybės išlieka tos pačios. „Turinį gamina žmogaus smegenys – tas tiesioginis eteris tarp minčių ir liežuvio. Šiandien juk kiekvienas, kuris turi filmuojantį išmanųjį telefoną, gali turėti ir savo televiziją. Problema yra ta, kad didžioji dauguma, kurie būna patys sau šaunūs, gražūs ir juokingi, neturi, ką pasakyti. Turinio pas juos nėra“, – kritikos negaili A.Valinskas.
Net ir tie, kas baigia studijas, susijusias su darbu televizijoje, jo teigimu, nebūtinai įgyja būtinas veiklai žinias: „Yra svarbu, kiek tu, mokydamasis, pasiėmei iš to mokslo. Labai dažnai sako: studijavo, gavo diplomą. Tai – visiškai skirtingi dalykai. Gali įeiti į literatūros, išminties ir pažinimo pasaulį arba pastovėti, pažiūrėti už kampo. Arabų patarlė byloja – galima kupranugarį atvesti prie vandens, bet negalima priversti jo gerti.“
Ar sėkmingai televizinei veiklai būtina ypatinga gyslelė? „Žinoma, kad televizijoje, kaip ir sporte, yra būtinos tam tikros fizinės savybės. Be jokios abejonės, reikalingas greitas mąstymas, žinios, apsiskaitymas, pastovus savęs ugdymas ir reiklumas sau. Tai – pamatiniai dalykai. Dar yra ir toks pasakymas: jeigu tau atrodo, kad tu negali be televizijos, bet daugeliui atrodo, kad televizija gali be tavęs, gal tai ne tavo rogės“, – atsako A.Valinskas.
Norintiems kurti televiziją ateityje jis pataria save išmėginti jau dabar. „Turi genialią idėją – nusifilmuok bandomąjį projektą. Yra daug skirtingų internetinių kanalų, jeigu rodysi gerą turinį, tapsi jų veidu. Noriu tik pastebėti, jog šiandien dažnas skundžiasi: televizijose viskas užimta, nupirkta, seni vilkai užsėdę mūsų vietas. Mano galva, tai – tik pasiteisinimas. Viskas absoliučiai yra laisva. Norite daryti, darykite, kas jums to neleidžia?“ – retoriškai mintį reziumuoja žinomas laidų vedėjas.
