Pranešime spaudai teigiama, kad net ir sulaukusi garbaus amžiaus F.Gilot tapo paveikslus ir savo darbuose interpretuoja formas ir spalvas. Ji nepasitenkina jau žinomomis tiesomis – prancūzė sau, kaip dailininkei, kelia užduotis transformuoti bei išplėsti suvokiamas ribas ir sužadinti žiūrovų įžvalgą bei patyrimus.
Paskutiniuose F.Gilot paveiksluose autorei rūpi gamtos jėgos, laikas ir erdvė. Menininkės asmeniniai tyrinėjimai ir pasiekimai rodo, kaip tradicijos gali būti išlaikytos tuo pat metu einant į neištirtas teritorijas pasaulio, kuris vadinamas menu.
„Turėjau savų tikslų, susijusių su tapyba. Pablo sakydavo: tu labai sudėtinga – kitos moterys nori audinės kailinių, o tu nori sabalo kailių iš rojaus. O aš atsakydavau: taip, ir aš būsiu ta, kuri juos gaus“, – prisiminė F.Gilot.
Visą nereikalingą „pikasišką“ bagažą iš praeities ji išmetė ir parodė pasauliui, kad pati yra be galo įdomi.
Dailininkei sabalo kailius atstojo jos paveikslai ir vaikai. Visą nereikalingą „pikasišką“ bagažą iš praeities ji išmetė ir parodė pasauliui, kad pati yra be galo įdomi. Lietuva tuo galės įsitinki tarptautinėje meno galerijų mugėje ARTVILNIUS’09 liepos 8-12 dienomis Vilniuje, Lietuvos parodų ir konferencijų centre „Litexpo“. F.Gilot darbus atveš „Varfok“ galerija iš Vengrijos.
Laikmetyje po antrojo pasaulinio karo F.Gilot yra viena labiausiai vertinamų Paryžiaus mokyklos menininkių. Būdama penkerių ji nusprendė, kad nori būti dailininke – tolesnė prancūzės karjera susipynė su modernaus XX a. meno evoliucija.
Gimusi Paryžiuje F.Gilot anksti pradėjo kurti, nors jos tėvas norėjo, kad dukra taptų advokate. Kitų šeimos narių padedama F.Gilot įkūrė savo studiją močiutės namuose. Net būdama dar tik 21, F.Gilot buvo viena labiausiai gerbiamų menininkių kylančioje Paryžiaus mokykloje – judėjime, kuriam trūko pripažinimo, vokiečiams okupavus Prancūzijos sostinę.
Tuomet 1943 m. per savo pirmąją svarbią parodą Paryžiuje F.Gilot susipažino su P.Picasso, 40 metų už ją vyresniu jau tada garsiausiu pasaulio menininku. Prasidėjus bendram gyvenimui su pagarsėjusiu mergišiumi, ji sugebėjo sulaikyti P.Picasso ištisam dešimtmečiui, pagimdyti jam du vaikus, taikstytis su kitomis meilužėmis, dailininko vaikišku tironiškumu, godumu, nenuspėjama nuotaikų kaita.
Galiausiai neiškentusi F.Gilot susigriebė vaikus – sūnų Claude bei dukterį Palomą – ir paliko didįjį menininką. P.Picasso. Šis akibrokštas sukėlė tikrą šoką, bet F.Gilot nesigręžiojo atgal – prabėgus dešimčiai metų po išsiskyrimo prancūzė parašė autobiografinę knygą „Gyvenimas su Picasso“, kurios milijonas kopijų parduota dar pirmaisiais metais po leidimo. Vėliau ši knyga išversta į daugelį pasaulio kalbų ir pagal ją sukurtas kino filmas „Išgyvenant Picasso“.
