Milijoninės vertės lobynas
Muziejaus direktoriaus Vydo Dolinsko teigimu, Valdovų rūmuose saugomų ir pristatomų eksponatų vertė, be iš užsienio atkeliaujančių parodų vertybių, siekia kelias dešimtis milijonų eurų, o kasmet Valdovų rūmuose rengiamas laikinas parodas pasiekia kone tūkstantis eksponatų, ypatingų lituanistinių vertybių iš Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Švedijos, Latvijos, Rusijos ar kitų šalių. Dalis Valdovų rūmų muziejaus eksponatų taip pat kasmet keliauja pasisvečiuoti ir į kitas šalis.
„Meno vertybių ir muziejaus eksponatų vertė nustatoma labai kruopščiai ir individualiai. Visada įvertinamas istorinis eksponato kontekstas, jo retumas, būklė, taip pat ir analogiškų kūrinių rinkos vertė, ir tik tada pagal daugybę kriterijų vertybės įkainojamos. Tos, kurios keliauja po užsienio parodas, paprastai įvertinamos labai tiksliai“, – sako V. Dolinskas.
Pagrindinė sąlyga, be kurios meno vertybių muziejai neleidžia išvežti parodoms, yra draudimas. Su Valdovų rūmų muziejumi nuo pat jo įkūrimo 2009 m. bendradarbiaujanti draudimo bendrovė BTA jau yra apdraudusi daugiau kaip 200 mln. eurų vertės meno kūrinių. Jos direktorius Tadeušas Podvorskis teigia, jog tai yra nematomas, tačiau labai svarbus kultūrinių vertybių mobilumą užtikrinantis faktorius ir didelė parama muziejui, o kartu ir svarus indėlis į Lietuvos kultūrą, europinius kultūros mainus.
„Lietuvoje meno vertybių draudimas nėra išplėtotas, tai lemia daug objektyvių veiksnių. Tačiau aukšto lygio, įdomių ir vertingų ekspozicijų paklausa yra didelė, publika – smalsi ir išranki, todėl prognozuočiau, kad laikui bėgant tokios paslaugos ir specifinių kompetencijų poreikis tik didės“, – sako BTA vadovas.
Pagauk, jei gali – eksponatų kelias į Lietuvą
V. Dolinsko teigimu, Lietuvą iš užsienio vertingi eksponatai pasiekia ir laivais, ir lėktuvais, ir specialiais meno vertybių transportavimui skirtais automobiliais. Vieną tokį nedidelį automobilį turi įsigijęs ir Valdovų rūmų muziejus, skolinantis šį transportą kitiems Lietuvos muziejams, bibliotekoms, užsienio partneriams.
„Eksponatams vežti reikia ir specialių sąlygų, ir specialaus transporto. Vertybėms vežti pritaikytas automobilis yra sutvirtintu, smūgiams atspariu kėbulu, jame taip pat užtikrinamas ir specialus mikroklimatas. Žinoma, vertingi, trapūs, itin seni eksponatai pakuojami atskirai, tose talpose taip pat turi būti užtikrinamos tinkamos sąlygos. Jei eksponatai itin vertingi, jie kartais gabenami ir prisirakinus antrankiais“, – detales atskleidžia Valdovų rūmų direktorius.
Kartais tokia transportavimo procedūra iš pažiūros gali priminti ir specialiąją operaciją.
„Jei tik įmanoma, pervežant eksponatus mums talkina ir policija, ir ginkluotos apsaugos palyda. Tai tam tikras iššūkis, nes tenka važiuoti bent per kelias valstybes. Štai Lenkijoje turime savo partnerius, Vavelio ir Varšuvos karališkąsias pilis, kurios turi savo ginkluotas saugos tarnybas ir jos mums talkina Lenkijos teritorijoje. Nuo sienos vertybių apsaugą perima Lietuvos policija, su kuria mūsų muziejus labai kolegiškai bendradarbiauja, ar saugos tarnyba. Būna ir taip, kad automobiliui įvažiavus į degalinę užsipilti degalų, visa degalinės teritorija izoliuojama, o nakvoti taip pat tenka tik specialiose, iš anksto numatytose ir saugomose vietose“, – veiksmo filmo siužetą primenantį gabenimo scenarijų piešia V. Dolinskas.
Atgabenus apsauga nesumažėja
Eksponatus kelionėje lydi restauratoriai bei fondų saugotojai, kurie iš karto gali įvertinti, jei esama kokių pakitimų, į juos reaguoti ir tuoj pat likviduoti.
„Dar vienas meno vertybių saugumo aspektas – tinkamas, itin atidus jų paruošimas eksponavimui. Būtina, kad viskas vyktų lėtai, tausojant atvežtas vertybes ir čia didžiausias priešas – skubėjimas, nepakankamas atidumas ir neatsargumas. Daugeliui į akis krentanti žmogiškoji priežiūra ir apsauga yra tik viena iš meno ir istorijos vertybių saugumo grandžių. Štai smulkesni, itin jautrūs eksponatai rodomi vitrinose su specialia apsauga. Paveikslams ir gobelenams apsaugoti naudojami ne tik fiziniai atitvarai, bet ir įvedami elektroniniai barjerai. Jeigu eksponatais ypatingai brangūs, kaip kad Valdovų rūmuose eksponuota skrynelė iš Sankt Peterburgo Ermitažo, tai salėje budi ginkluota apsauga“, – sako V. Dolinskas.
Kol kas jokių nemalonių incidentų šiam vienam svarbiausių Lietuvos muziejų nėra pasitaikę, tačiau nepaisant to, be visų šių saugumo priemonių, vertybės dar ir apdraudžiamos. To reikalauja ne tik saugumo reikalavimai, bet ir tarptautinė praktika.
Trys unikalios parodos Lietuvos šimtmečiui
Į Lietuvą šiemet planuojama atgabenti net tris išskirtinės vertės parodas. Dvi jų atidaryti planuojama minint Lietuvos Valstybės, Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo, dieną, o iškilmėse dalyvauti planuoja ir Lietuvos bei Italijos prezidentai, aukšti svečiai iš Vokietijos.
„Viena išskirtinė paroda – tai iš Dresdeno į Lietuvą atkeliausianti lituanistikos vertybių kolekcija, kurioje yra ir karūnos, ir deimantais puošti apdovanojimai, portretai, karūnaciniai kalavijai ir vėliavos, porceliano dirbiniai, medaliai, auksu siuvinėti rūbai, kitos istoriškai unikalios vertybės. Tai įspūdinga lituanistinių lobių paroda iš Dresdeno, kuri bus globojama ne tik Jos Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, bet ir Vokietijos Federalinio Prezidento Franko Walterio Steinmeierio. O štai iš Florencijos planuojame atvežti garsiausių vėlyvosios Gotikos, Renesanso ir Baroko epochų tapytojų darbų parodą, kurioje bus tokių garsenybių kaip Beato Angelico, Perugino, Vasari, Ghirlandaio ir kitų dailininkų kūriniai. Dėl šios parodos vizito į Lietuvą laiką pakoregavo net Italijos Prezidentas Sergio Mattarella. Abi parodos unikalios, tokių vertybių Lietuvoje dar nėra buvę, jos keliauja labai retai, tik išimtiniais atvejais. Šios parodos pradės naują Valdovų rūmų muziejaus veiklos etapą, juk pagaliau baigiamas ansamblio atkūrimas“, – valstybinės šventės proga planuojamas parodas vardija Valdovų rūmų direktorius.
O štai rudenį bus rengiama taip pat Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirta paroda su partneriais iš Lenkijos – Vavelio karališkąja pilimi, Osolinskių nacionaliniu fondu ir Adomo Mickevičiaus institutu. Ši paroda bus iš esmės skirta vienam eksponatui – Adomo Mickevičiaus kūrinio „Ponas Tadas“ rankraščiui. Tačiau iš viso parodoje bus daugiau nei 100 vertybių iš Lenkijos ir Lietuvos kultūros paveldo institucijų.
„Adomo Mickevičiaus kūrinio „Ponas Tadas“ rankraštis yra laikomas tikrąja to žodžio prasme neįkainojama Lenkijos nacionaline relikvija, tad jo atvežimas Lietuvai minint atkurto valstybės šimtmetį taip pat bus ypatingas ir simboliškas. Juk, kaip pabrėžia profesorė Viktorija Daujotytė Pakerienė, Vinco Kudirkos „Tautinė giesmė“ – Lietuvos himnas – prasideda tarsi Adomo Mickevičiaus „Pono Tado“ žodžiais, kurie neabejotinai inspiravo mūsų tautos dainių“, – sako V. Dolinskas.
