Apie tai rašoma pranešime žiniasklaidai.
2018 metais paroda „Blind Date“ pristatė nemažai tapybos darbų reprodukcijų. Ši paroda aplankė ir Kauno, Klaipėdos bei Panevėžio miestus. Glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, paroda susilaukė didelės sėkmės, taip pat bendruomenės bei galerijų lankytojų susidomėjimo.
Antrą kartą pristatant atsinaujinusios parodos „Blind Date“ darbus, kviečiama susipažinti su Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamų XX–XXI a. Lietuvos fotografijų bei grafikos darbų taktilinėmis reprodukcijomis. Jas sukūrė skulptoriai Jonas Aničas ir Matas Janušonis. Į ekspoziciją įsiterpiantys reljefai veda per skirtingus laikotarpius, meninės raiškos priemones ir stilistines kryptis, asmenybes bei tematikas.
Svarbiausia – bendruomenės įtraukimas
Parodos kuratoriai Agnė Matulevičiūtė, Matas Drukteinis ir Eglė Nedzinskaitė pasakoja, kad, rengiant antrąją parodą, buvo laikomasi tų pačių principų, kaip ir pirmąjį kartą, bei išmoktų vertingų pamokų. Anot jų, kadangi paroda skirta pirmiausia neregiams bei silpnaregiams, ji turi maksimaliai atitikti bendruomenės poreikius, juos įtraukiant į visą procesą nuo pradžios iki pat pabaigos.
„Paroda ir šį kartą buvo rengiama aktyviai dalyvaujant Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai, jos nariams. Šiemet turėjome dar daugiau konsultantų, su kuriais kartu atrinkome nuotraukas bei grafikos kūrinius, tikrinome kuriamų reljefų aiškumą. Kaip ir praeitais metais, pasirinkome kūrinius, kurie atsiskleidžia pasaulio pažinimui vertingas temas – žmogaus portretą, kūno judesį, kanoninį gamtos peizažą, archetipinį vaizdą, pavyzdžiui, karą. Tiesa, šį kartą itin svarbiu tampa ir kontekstas, meno kūriniais fiksuoti istoriniai, socialiniai procesai“, – teigia parodos kuratoriai.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos kultūros ir meno projektų vadovė Lina Puodžiūnienė mano, kad „Blind Date“ – vienas geriausių vizualaus meno prieinamumo neregiams pavyzdžių Lietuvoje, ir įvardija to priežastis. „Paroda gimsta, įsiklausant į neregių patirtis ir suvokimą, o ne iš intencijos „mes geriau žinome, ko jiems reikia“. Ji eksponuojama Nacionalinės dailės galerijos erdvėse, o ne specializuotose patalpose. Veda neregius į vizualaus meno pasaulį, o regintiesiems suteikia galimybę praplėsti lytėjimo patirtis“, – aiškina L.Puodžiūnienė.
Byloja apie atviresnę muziejinę erdvę
Parodoje „Blind Date“ bus pristatytos Antano Sutkaus, Violetos Bubelytės, Irenos Giedraitienės, Remigijaus Pačėsos fotografijų, taip pat Jurgio Mačiūno, Rimtauto Gibavičiaus ir Stepo Žuko grafikos kūrinių taktilinės reprodukcijos. Lankytojai galės susipažinti ir su anksčiau sukurtais bei Nacionalinės dailės galerijos nuolatinėje ekspozicijoje jau įsikūrusiais tapytojų Vinco Kisarausko, Arvydo Šaltenio ir Mykolo Šalkausko kūrinių reljefais.
Lietuvos dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas teigia besididžiuojantis Nacionalinėje dailės galerijoje pristatoma paroda, kuri signalizuoja apie atviresnę ir šiuolaikiškesnę Lietuvos muziejinę erdvę. Taip pat tai byloja apie demokratiškesnę ir įtraukesnę trisdešimtuosius Nepriklausomybės metus besirengiančios švęsti Lietuvos visuomenę.
„Muziejaus erdvėje žmogaus teisių užtikrinimas nepraranda aktualumo, nors, reikia pripažinti, neretai virsta dideliu iššūkiu. Todėl tikrai smagu, kad NDG komanda šį iššūkį priėmė taip drąsiai ir kūrybingai“, – džiaugiasi A.Gelūnas.
Paroda veiks iki ateinančių metų sausio 12 dienos. Ją lydės pažintinių ekskursijų, edukacijų ir kitų renginių ciklas. Renginių dalyviai galės plačiau susipažinti su fotografijos bei grafikos istorija, kūrybos principais, meninėmis raiškos priemonėmis, autoriais. Paroda rengiama bendradarbiaujant trims organizaciniams partneriams – viešosioms įstaigoms „Krantas“ ir „Meno genas“ bei Nacionalinei dailės galerijai. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
