20 val. vakaro susirinkę poezijos mylėtojai vidury J.Mačiūno aikštės per megafoną skaitė autorinę poeziją. Tuo pat metu jie dalijo tik ką šviežiai išspausdintą kultūrinį žurnalą „Dešra ant žaizdos“, kuriame galima rasti poezijos, interviu bei esė literatūros žanrų.
Vyriausiasis „Dešra ant žaizdos“ redaktorius Simonas Bulotas pripažįsta, kad Jurgio Mačiūno asmenybė poetų grupei turi simbolinę reikšmę: „Laužyti standartų nesiekiame. Kadangi čia įžengti negalima ir visai šalia gyveno „Fliuxus“ tėvas J.Mačiūnas, norime susieti šiuos poezijos skaitymus su J.Mačiūno dvasia ir tuo, ką jis darė.“
„Poetautojų“ klubo pirmininkė R.Vyžintaitė papasakojo apie šiuolaikinę poeziją ir kas jų klubui yra svarbu: „Stengiamės pritraukti jaunimą ir parodyti jiems, kad poezija gali būti nauja, įdomi, gebanti jungti kitas meno formas. Pavyzdžiui, jau du kartus esame darę renginį „pozuok poezijai“. Renginio metu mes poeziją sujungiame su performancu. Mes aprašinėjame žiūrovą ar klausytoją ir tokiu būdu jis tampa interaktyvia meno dalimi“.
Trejus metus Kaune veikiančio klubo „Poetautojai“ pirmininkė Rūta teigia, kad šis klubas skirtas susivienyti ir nebūti vieniems. Nors iš tiesų, anot jos, poezija yra labai individuali. Ji netgi gali tapti sprogstančia jėga, suvienijančia jaunus žmonės, pradėti kažką judinti.
Kita poezijos mylėtoja, Indrė Čiginaitė, teigė, kad poezija yra svarbi savišvietos ir ugdymosi priemonė: „Manau, ji turėtų būti svarbi, vien dėl paties kultūrinimosi, kad nepaskęstume tuose socialiniuose tinkluose. Poezija tarsi grąžina tave į save patį. Juk poezija sukurta iš tikrų išgyvenimų. Tai – tikra!“.
Pasak jos, dažniausiai mokyklose poezija yra nuobodi, skaitomi klasikiniai autoriai, tačiau čia ji matanti kai ką naujo ir įdomaus. Rūta taip pat pastebi, kad poezija šiuo metu įgauna populiarumą, išgyvena renesansą. Atsiranda vis daugiau žmonių, kurie ja domisi.
Paklaustas apie siekius, S.Bulotas prasitaria, kad iš tiesų jis džiaugiasi pačiu procesu ir į tai žiūri gana eksperimentiškai: „Nežinau, ar aš noriu ką nors gauti darydamas, ką darau. Tiesiog, vieną vakarą eidamas gatve supratau, kad noriu čia paskaityti poeziją bei tuo pat metu pristatyti naująjį žurnalo numerį. Manau, kad kai per daug negalvoji ir nekeli lūkesčių, viskas išeina tiesiog puikiai.“
Atsivertę pirmuosius žurnalo puslapius, skaitovai čia gali rasti kvietimą atsiųsti savo kūrybą. Šis leidinys, kaip patys rengėjai sako, yra atviras visiems ir jame gali reikštis, ir savo kūrinius publikuoti galbūt dar ne tokie garsūs ar pripažinti fotografai, rašytojai ar grafikai.
