„Skrajojantis olandas“ – sena vokiečių legenda apie ištikimos moters ieškantį jūreivį, pasmerktą klajoti jūromis dvasių pilname laive. Sielos ramybę sugrąžinti jam tegali pasiaukojanti moters meilė. Prie audros nuvarginto kapitono Dalando laivo netikėtai išnyra kitas, itin paslaptingas laivas. Jo kapitonas Dalandui papasakoja neįtikėtiną istoriją: jis yra prakeiktas ir į krantą gali išlipti tik vieną kartą per septynerius metus. Jei viešnagės metu jam pavyks susirasti ištikimą žmoną, prakeiksmas bus panaikintas... Tuo metu namuose tėvo laukianti Dalando duktė Zenta prie krūtinės jau glaudžia Skrajojančio olando portretą ir svajoja savo atsidavusia meile likimo pasmerktą kapitoną išvaduoti iš amžinojo prakeiksmo.
Klaipėdos miesto gimtadieniui ruošiamas „Skrajojančio olando“ pastatymas pradės festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“.
Prie operos pastatymo prisideda iškili profesionalų komanda – dirigentai Modestas Pitrėnas ir Tomas Ambrozaitis, režisieriai Gediminas Šeduikis ir Dalius Abaris, kostiumus, kurie apsaugotų nuo vėjo ir lietaus, sukūrė Sandra Straukaitė, choreografiją – Aurelijus Liškauskas. Po elingo skliautais gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras.
„Pažiūrėkite, koks ažūras, kaip visas tas daiktas suprojektuotas, kokia architektūra, spalva, rūdys visos...“ – grožisi vienas renginio režisierių Dalius Abaris.
Jis pamena, kaip dar prieš kurį laiką išvydęs šį konstruktyvą svajojo, kad čia galėtų surengti kokį neįprastą renginį.
„Nežinau kaip kiti režisieriai ar kūrėjai, kurie atvažiuoja į Klaipėdą ir pamato konstruktyvą, kokie jausmai apima, bet kai prieš 15 metų ilgesnį laiką praleidau Klaipėdoje, elingą įsimylėjau. Nebuvau nė karto viduje, šalia atsisėdęs pamedituodavau. Pagalvojau, kaip būtų smagu ką nors sukurti šioje vietoje. Man ji tiesiog graži, – kalbėjo D.Abaris. – Tai iš tiesų labai įkvepiantis objektas. Kai vadovė pernai man paskambino ir paklausė „ką galvotum apie Vagnerį?“, man buvo šokas, nes iš tiesų esu ne to žanro režisierius, esu renginių režisierius ir man buvo: „Kas čia...?“ Ir supratau, kad jei daryti, daryti tik čia. Dabar, likus kelioms dienoms, dreba ir kojos, ir rankos, kad gali išsipildyti ta svajonė. Ir ne kažkokiu šou renginiu, o „Skrajojančiu olandu“, iškiliu darbu, prie kurio prisideda fantastiška komanda.“
D.Abaris tikina, jog vienas, be režisieriaus Gedimino Šeduikio pagalbos, tokio darbo nebūtų ėmęsis, nes su opera savo darbe jam netekę susipažinti.
„Aš galiu rūpintis išraiškos priemonėmis, technologijomis. Gediminas sudeda, ką žmonės pajus širdimis. Mums, ko gero, pavyko padaryti scenografiją tokią, kad ji tiesiog natūraliai įkomponuota į elingo erdvę. Nesispardo, rūdys nekrenta, jaučiasi tvirtai ir atlaikys mūsų „Skrajojantį olandą“, – sakė režisierius.
Laukia su nerimu
Pastarosiomis dienomis Klaipėdoje aktyviai su orkestru dirbantis dirigentas Modestas Pitrėnas neslepia, jog šis renginys kelia jaudulio. Visgi opera vyks po atviru dangumi.
„Žmogus bijo, ko nežino, o nežinomųjų šioje lygtyje nemažai. Įsivaizduokite, operos solistai repetuoja tris mėnesius ir staiga išeiname į erdvę, viskas pasikeičia. Atsiduodame į technikos rankas. Žmogiškas faktorius manęs nebaugina, žmogumi pasitikiu, bet mažiau pasitikiu technika, kuri gali vienokiu ar kitokiu būdu mus nuvilti. Trijų mėnesių darbas per vieną minutę užtrumpinus elektros laidams arba mikrofonizacijai... Bet taip neatsitiks. Vakar liūtį patyrėme repeticijoje smagią, 20 minučių nutraukėme darbą. Nežinomybė šiek tiek baugina. Mes esam pasiruošę ją priimti“, – kalbėjo M. Pitrėnas.
Žadama, jog dėl lietaus opera tikrai nenutrūks, tačiau 1000 jos žiūrovų, nes būtent tiek šiuo metu gali būriuotis lauke vykstančiuose renginiuose, raginami pasirūpinti lietpalčiais. Skėčiais naudotis nebus leidžiama.
„Kalbant apie žiūrovus, [jie] turi būt solidarūs su atlikėjais. Jie irgi neturi jokio stogo, jokio užnugario. Toks sumanymas buvo nuo pat pradžių. Išeiname iš dėžutės, atsiveriame erdvei. Jūs tiesiog net neįsivaizduojate, kokie tai plotai. Kaip juokauja Tomas Ambrozaitis, turėtume pastatyti naują teatro erdvę šioje vietoje ir apkalti fanera. Bet noras toks, kad pajustume stichiją, kur esame. Kas būtina apsaugoti, apsaugota. Sandros Straukaitės kostiumai pasiūti, kad apsaugotų nuo lietaus, vėjo, <...>. Čia dirba žmonės, technologai, kurie išpildo dalykus, o tokie ne kasdien daromi Europoje, – kalbėjo režisierius D.Abarius. – Tikimės žiūrovų nusiteikimo ir buvimo kartu su atlikėjais. Gali būti, kad pasikeitus vėjo krypčiai, net jei ir nelytų, gali gauti šiek tiek vandens.“
Gali būti, kad pasikeitus vėjo krypčiai, net jei ir nelytų, gali gauti šiek tiek vandens.
Režisierius neslepia, jog atlikėjai baiminasi aukščio, tačiau net ir bijodami lipa ir atiduoda visą save.
„Nemeluokim, bijom, žiauriai bijom“, – antrino režisierius G.Šeduikis.
Dėl lauko sąlygų opera buvo maždaug pusvalandžiu sutrumpinta, tačiau kokybė, žadama, tikrai nenukentės ir toks sprendimas, juokaujama, vertas atskirų autorinių teisių. Trumpinti operą privertė lauko sąlygos, techninės galimybės, supanti infrastruktūra, mat daryti pertrauką tokioje erdvėje sudėtinga. O net ir sutrumpinus sugroti 1 val. 40 min. trukmės kūrinį orkestrui nemenkas iššūkis.
Bilietai į unikalų renginį iššluoti. Elinge opera bus rodoma tik vieną kartą, o vėliau bus pritaikyta teatro scenai.
Operos atsiradimas susijęs su pajūriu
Kaip skelbia Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, penktoji ir viena iš dažniausiai pasaulio teatruose statomų Richardo Vagnerio operų pirmą kartą Lietuvoje skambės ten, kur pati aplinka audrina žiūrovų vaizduotę – tarpukariu Klaipėdoje veikusios Paulo Willy Lindenau laivų statyklos komplekso elinge, iškilusiame 1937–1938 m.
Operos „Skrajojantis olandas“ atsiradimo istorija vystėsi šimtmečiu anksčiau ir yra glaudžiai susijusi su mūsų krašto Baltijos pajūriu. 1836 m. rugsėjį jaunas Karaliaučiaus teatro kapelmeisteris R.Vagneris kartu su šio teatro trupe atvyko į Klaipėdą diriguoti gastrolinių spektaklių.
Po poros sėkmingų gastrolių mėnesių, jo ir Karaliaučiaus teatro keliams išsiskyrus, kompozitorius keliasi gyventi į Rygą: joje 1837–1839 m. vadovauja Rygos miesto teatro orkestrui. Tačiau antstoliams lipant ant kulnų, R.Vagneris slapta sėda į laivą, plaukiantį Anglijon. Dėl nepalankių orų kelionė jūra vietoj žadėtų 8 dienų užtrunka beveik mėnesį. Bangų siūbuojamame laive kompozitoriaus mintyse ir užgimė pirmieji operos „Skrajojantis olandas“ muzikos motyvai... Operos, sukurtos pagal Heinricho Heines novelę ir Vilhelmo Hauffo pasaką „Laivas vaiduoklis“, premjera 1843 m. nuskambėjo Drezdene.
Vyks 12 renginių
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras yra paruošęs 12 festivalio „Muzikinis rugpjūtis“ renginių ir ragina miestiečius bei svečius iš anksto pasirūpinti bilietais. Jų likę ne į visus renginius.
Kameriniai festivalio koncertai skambės pajūrio romantika alsuojančiose atvirose erdvėse: Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje, Palangos kurhauze, Birutės parko rotondoje. Galiausiai vasaros palydėti susitiksime tradiciniame Baltijos kelio akcijai dedikuotame sakralinės muzikos koncerte „Vienybė težydi!“. Praskaidrėjimo sielai suteiks Klaipėdos Šv.Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje skambėsiančios didingos Franzo Schuberto mišios „Es-dur“.
