Išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad po keturių parų nelengvo techninio scenos bei dekoracijų montažo ir baigiamųjų repeticijų po atviru dangumi, kepinant saulei ir 40 laipsnių karščiui, teatro „Meno fortas“ trupė birželio 17 dieną parodė pirmąsias dvi spektaklio dalis, o 18 d. – trečiąją ir ketvirtąją. O birželio 19-tąją įvyko, kaip įvykį pavadino festivalio organizatoriai, asociacija Musica per Roma, absoliuti „Idioto“ premjera. Po spaudos konferencijos, į kurią susirinko beveik šimtas Italijos žurnalistų premjerius spektaklius plačiai ir išsamiai pristatė visos televizijos ir radijo stotys, visi pagrindiniai dienraščiai.
Šešias valandas su trimis pertraukomis trukęs sceninis vyksmas, prasidejo dar saulei leidžiantis, aštuntą valandą vakaro, ir baigesi apie pusę trijų nakties.
Šešias valandas su trimis pertraukomis trukęs sceninis vyksmas, prasidejo dar saulei leidžiantis, aštuntą valandą vakaro, ir baigesi apie pusę trijų nakties. Sunku aprašyti nuotaiką vyravusią tą naktį didžiuliame amfiteatre. Be abejo iš 900 žiūrovų suvažiavusių tąkart iš Romos ir kitų Italijos miestų nebuvo nė vieno atsitiktinio. Visi žinojo kur ir ko važiuoja ir godžiai gaudė kiekvieną Nekrošiaus minties posūkį, aktorių intonaciją, lengvo vėjelio plaikstomų dekoracijų transformacijas. O trečiosios ir ketvirtosios spektaklio dalių scenos, narpliojančios kunigaikščio Myškino (Daumantas Ciunis), Nastasjos Filipovnos (Elžbieta Latėnaitė), Rogožino (Salvijus Trepulis), Aglajos (Diana Gancevskaitė) sąmonės ir pasąmonės gelmes, galutinai sujungė aktorius ir žiūrovus ir panardino visus į bendrą meditaciją.
Atsakydamas į italų žurnalistų, klausimus režisierius Nekrošius kalbėjo apie Dostojevskio romano polifoniškumą, kuriame meilės tema yra nors ir labai stipri, bet tik viena iš daugelio emocinių linijų, sudarančių romano ir spektaklio audinį. „Idiote“ yra daug puikiai išrašytų personažų ir tai suteikė galimybę aktoriams sukurti įsimintinus vaidmenis. Rezultate – spektaklyje nėra epizodinių vaidmenų, visi trylika aktorių, režisieriaus vedami kuria pilnaverčius charakterius. Be abejo centrinė veikalo figūra – kunigaikščio Myškino asmenybė, kuri, Nekrošiaus nuomone šiandieniniame pragmatiškame ir sumaterialėjusiame pasaulyje yra tikras lobis. Kalbant apie visą Dostojevskio romaną, sąvoka „modernus“ nelabai pritaikoma. Romanas ir Myškino personažas iš pat pradžių, nuo pat sukūrimo dienos, buvo idealizmo ir viso kas yra geriausio žmonijoje esmė. Todėl visiškai nereikia ir ne beprasmiška ieškoti romano sąsajų su nūdiena ir jo aktualumo. Jis bus lygiai taip pat svarbus, aktualus ir jaudinantis ir po šimto ar tūkstančio metų. Nuo pat sukūrimo dienos Myškino personažas įžengė į amžinų personažų sferą.
Matyt romėnų dievai ir virš scenos žybsintys Didieji Grižulo ratai palankiai žiūrėjo į lietuvius, antikinių rūmų griuvėsiuose kuriančius darganotą Dostojevskio Peterburgo atmosferą. Jau sekantį rytą toje pačioje aikštelėje pradėjusią dirbti belgų šokio trupę Sidi Labri Cherkaoui, Villa Adriana pasitiko lietumi. Taigi atsisveikindami „Meno Forto“ artistai kolegoms linkėjo, visų pirma, gero oro. Toje pačioje aikštelėje iki liepos vidurio dar koncertuos vienas garsiausių Italijos džiazo trimitininkų Paolo Fresu, šoks Peterburgo Marijos teatro baletas.
Po intensyvaus darbo savaitės dvi laisvos dienos pralėkė nepastebimai ir „Meno Forto“ trupė jau pervažiavo į Mantują Italijos Šiaurėje, kur E.Nekrošiaus „Idiotas“ bus suvaidintas birželio 24 ir 25 dienomis. Tai jau paskutinis spektaklio „apšilimas“ prieš liepos 1 d. Vilniuje įvyksiančią oficialią „Idioto“ premjerą.
