15min pasidomėjo, kaip nacionalinėms meno įstaigoms bei privačiam kultūros sektoriui sekėsi išgyventi žiemą, su kokiais didžiausiais iššūkiais jie susidūrė, kokių inovatyvių sprendimų rado bei kokią ateities perspektyvą mato artimiausiu metu.
Be valstybės pagalbos būtų nepakeliama
Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės Rūtos Kačkutės teigimu, infliacija šiame sektoriuje labiausiai juntama keliose srityse: pakilusiuose parodų kūrimo bei leidybos kaštuose, taip pat elektros ir šildymo kainose.
Pasak vadovės, rengiant naujas parodas tam yra būtinos įvairios medžiagos, kurių kainos dabar gan stipriai pakilusios, todėl ieškoma pačių įvairiausių sprendimų, kaip galima būtų mažinti ar sutaupyti šias išlaidas.
Tarp įprasčiausių variantų R.Kačkutė išskyrė buvusių parodų medžiagos panaudojimą naujų parodų rengimui, taip pat siekį kuo daugiau techninio darbo atlikti pačiame muziejuje pasitelkiant savo pačių personalą – stalius bei kitus ūkio darbuotojus.
Nacionalinio muziejaus vadovė pabrėžė, kad muziejininkai ne kartą ir praeityje yra susidūrę su įvairiais finansiniais sunkumais bei krizėmis, todėl inovatyvių ir kūrybiškų sprendimų paieška yra įgimta šios profesijos žmonių savybė, o kartu ir neatsiejama šio darbo dalis.
Vis dėlto, skaudžiausiai šis muziejus, kaip ir kitos įstaigos, pajuto praėjusių metų elektros bei šildymo kainų šuolį. Tuomet jokios paramos iš valstybės nebuvo sulaukta, todėl padidėjusias sąskaitas turėjo padengti iš savo už parduotus bilietus gautas lėšas.
Praėjusiais metais išlaidos už elektrą ir šildymą mums pakilo apie 100 tūkst. eurų.
„Praėjusiais metais šios išlaidos mums pakilo apie 100 tūkst. eurų. Taupydami pinigus iš kasdienės muziejaus veiklos juos skyrėme būtent elektros ir šildymo sąskaitoms padengti“, – teigė R.Kačkutė pažymėdama, kad šiais metais situacija yra gerokai lengvesnė, nes planuojant 2023 metų biudžetą Vyriausybė atsižvelgė į infliacijos rodiklius ir padidino muziejams skiriamas lėšas komunaliniams mokesčiams susimokėti.
Nacionalinio muziejaus vadovės teigimu, infliacija labai stipriai atsiliepė ir investiciniams projektams, kurie yra rengiami ir įgyvendinami ne vienus metus. Tarp dabar svarbiausių muziejaus investicinių darbų – Pilininko namas, esantis Naujojo arsenalo vidiniame kieme – čia įrengiamas naujas muziejaus padalinys.
„Statybos darbų bei medžiagų kainos išaugo labai stipriai, o ilgalaikiuose projektuose tai tikrai niekada nebūna numatoma. Tačiau čia valstybė taip pat mūsų nepaliko be pagalbos: tiek Finansų, tiek ir Kultūros ministerijos indeksuoja padidėjusias kainas ir mes galime ne stabdyti, bet tęsti vykdomus darbus, atsiskaityti su rangovais ir pamažu, bet nuosekliai judėti į priekį“, – teigė R.Kačkutė.
Nacionalinio muziejaus vadovės teigimu, infliacija labai stipriai atsiliepė ir investiciniams projektams, kurie yra rengiami ir įgyvendinami ne vienus metus.
15min pasiteiravus, ar atsižvelgiant į infliaciją pavyko bent kiek pakelti darbuotojų atlyginimus, muziejaus vadovė teigė, kad 2023 metais iš valstybės biudžeto tam buvo numatytos papildomos lėšos, kurios leido, atsižvelgiant į Kultūros ministerijos nurodytas gaires, atlyginimus pakelti vidutiniškai 11 proc.
Spręsdami su infliacija susijusias problemas nuo šių metų sausio 1-osios atnaujintuose padaliniuose Nacionalinis muziejus vienu euru pakėlė bilieto bei edukacinių užsiėmimų kainas. Nepaisant to, R.Kačkutės teigimu, šis muziejus ir toliau išlieka mažiausią kainą už bilietus prašančių Nacionalinių muziejų sąrašo lyderiu.
Paklausta, ar tai nepadarė neigiamos įtakos muziejų lankymui, pašnekovė pabrėžė, kad šiais metais lankytojų srautas yra labai geras, ypač tuose padaliniuose, kuriuose rengiamos kokybiškos, šiuolaikiškos parodos, pritaikytos dabartinio žmogaus poreikiams.
Kaip neprarasti žiūrovo?
„Didžiausia mūsų baimė buvo išaugę energetikos kaštai, tačiau kiek pamažinus patalpų šildymo temperatūrą, taupant elektrą, situacija su laiku susitvarkė ir šiandien tai jau nebeatrodo didžiausia grėsmė“, – sako Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys pažymėdamas, kad nors pagal naują sutartį su elektros tiekėjais moka dvigubai daugiau nei prieš metus, vis dėlto fiksuota 30 centų kaina teatrui leidžia prognozuoti būsimas išlaidas.
Maža to, gegužės mėnesį teatre turėtų pradėti veikti saulės elektrinė ir tai leis sutaupyti iki 20 proc. išlaidų, o tai, teatro vadovo teigimu, yra gan nemaža biudžeto dalis.
Tačiau didžiausią infliacijos poveikį teatras pajuto kurdamas naujus spektaklius – išaugo ne tik gamybos, bet ir honorarams skiriamos lėšos.
Didžiausią infliacijos poveikį teatras pajuto kurdamas naujus spektaklius – išaugo ne tik gamybos, bet ir honorarams skiriamos lėšos.
„Spektaklių dekoracijos yra gaminamos iš šiandien deficitinėmis tapusių medžiagų – aliuminio bei medžio drožlių plokščių. Buvo laikas, kai galėjai už tai mokėti kad ir didžiausias sumas, tačiau jų paprasčiausiai nebuvo. Viena spektakliui aliuminį vežėmės net iš Švedijos, nes Lietuvoje jo tiesiog nebuvo“, – pasakojo T.Juočys.
Teatro vadovas pabrėžė, kad piko metu dekoracijoms reikalingos medžiagos brango dvigubai, o kartais net ir dar daugiau. Pašnekovas nebuvo optimistinis ir dėl ateities ir teigė, kad dėl infliacijos išaugusių būtinųjų medžiagų spektaklių dekoracijoms poveikį teatrai jaus dar ilgą laiką.
„Iki karo Ukrainoje didžiausi aliuminio bei medžio plokščių tiekėjai buvo Rusija ir Baltarusija. Šioms šalims įvedus sankcijas, teikimas nutrūko ir logistika tapo gerokai sudėtingesnė. Todėl kainų kritimo čia tikėtis būtų naivu“, – kalbėjo Klaipėdos dramos teatro vadovas.
Piko metu dekoracijoms reikalingos medžiagos brango dvigubai, o kartais net ir dar daugiau.
Lygiai taip pat brangstant pragyvenimui, anot T.Juočio, mažiausiai 20 proc. išaugo ir spektaklių autorių – režisierių, kompozitorių bei kitų autoriniai atlyginimai. Tokiu būdu būtent teatrui tenka padengti su infliacija susijusį kainų kilimą.
Dėl šių priežasčių per šiuos metus teatre bus sukurta vienu spektakliu mažiau, nei tai būdavo anksčiau.
„Šiais metais teatre turėsime tik tris premjeras. O turint galvoje, kad viena premjera dėl aktoriaus traumos buvo perkelta iš praėjusių metų galo, tai galima sakyti, kad tik dvi. Vietoj įprastų keturių spektaklių – trijų suaugusiems ir vieno vaikiško“, – kalbėjo teatro vadovas.
Tiesa, jis pabrėžė, kad tai jokia tragedija, nes teatro repertuare yra daug gerų spektaklių, tad tikrai nebus taip, kad nebūtų ką rodyti.
Teatre dirba 119 žmonių ir jei mes norime jiems pakelti atlyginimus vidutiniškai 100 eurų, mums reikalingi papildomi 144 tūkst. per metus.
Pasiteiravus, kokia situacija teatre su darbuotojų atlyginimais, T.Juočys teigė, kad šiemet dėl valstybės politikos ir skirto didesnio biudžeto kiek paaugo ir atlyginimai, tačiau ir tai yra labai mažai, nes teatro darbuotojai negauna nė 1000 Eur uždarbio.
Anot pašnekovo, įvertinę išgyventus kritinius žiemos mėnesius ir radę galimybių, artimiausiais mėnesiais teatras planuotų bent kiek kilstelėti atlyginimus, nors tai vis tiek būtų tik „pernykščio sniego valymas“, mat atlyginimų atotrūkis šiame sektoriuje yra gan nemažas.
„Teatre dirba 119 žmonių ir jei mes norime jiems pakelti atlyginimus vidutiniškai 100 eurų, mums reikalingi papildomi 144 tūkst. per metus. Iš kur juos imti – didelis klausimas. Tačiau sprendimų būtina ieškoti, nes kitu atveju teatras ir toliau liks nekonkurencingas darbo rinkoje ir mums vis sunkiau taps ne tik išlaikyti senuosius darbuotojus, tačiau ir prisikviest naujų, jaunų aktorių“, – teigė vadovas.
Paklaustas, ar bilietų kainų padidinimas negalėtų išspręsti šios problemos, T.Juočys pastebėjo, kad du kartus per metus yra peržiūrimos bilietų kainos. Pastarąjį kartą jos vienu euru buvo padidintos praėjusių metų vasarą ir teatro lankytojai vargu ar tai pajuto.
Vis dėto, į gerokai didesnį bilietų kainų kėlimą teatro vadovas žiūri gan skeptiškai, nes, jo manymu, tai galėtų stipriai pakeisti teatro lankytojų prioritetus.
Į gerokai didesnį bilietų kainų kėlimą teatro vadovas žiūri gan skeptiškai, nes, jo manymu, tai galėtų stipriai pakeisti teatro lankytojų prioritetus.
„Pagal statistiką Lietuvoje teatro lankytojai sudaro 7 proc. nuo visos populiacijos. Įprastai tai yra aukštąjį išsilavinimą turintys maždaug 40 metų žmonės. Neabejotinai didžioji dalis jų turi ir paskolų. Tad bijau, kad dėl infliacijos pakilus jų mėnesinėms įmokoms ir skaičiuodami kasdienes bei būtinąsias savo išlaidas, visų pirma jie imtų taupyti laisvalaikio sąskaita. Teatras tai pajustų vienas pirmųjų“, – kalbėjo Klaipėdos dramos teatro vadovas, pažymėdamas, kad dėl šios priežasties ieškos kitų būdų, kaip užsidirbti papildomų lėšų nebrangindami bilietų.
Vienas jų – tai paties teatro administruojama bilietų sistema, kuri netrukus turėtų būti paleista – įdiegus ją planuojama gauti papildomus maždaug 50–70 tūkst. eurų. Taip pat stengiamasi daryti tankesnį repertuarą, rodyti daugiau spektaklių ir tai taip pat generuoja papildomas lėšas į teatro biudžetą.
Skurdėjanti knygų rinka
Leidėjų asociacijos prezidentė ir leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė situaciją knygų leidyboje per pastaruosius kelerius metus įvardijo kaip itin dinamišką ir kontrastingą.
Visų pirma, pasaulį ištikus pandemijai, po pirminio šoko, leidėjai išgyveno aukso laikotarpį: karantinas suteikė galimybę sugrįžti prie skaitymo, o užsidarius knygynams ir bibliotekoms, žmonės ėmė gausiai pirkti knygas internetu. Būtent tai nulėmė išaugusius knygų pardavimus, o kartu ir naujus leidybinius projektus.
Vis dėlto, prasidėjęs karas Ukrainoje ūmiai suparalyžiavo knygų rinką ir tai, anot L.Varanavičienės, labiausiai nulėmė psichologinė skaitytojų būsena – ne vieną mėnesį žmonės emociškai tiesiog nepajėgė į rankas paimti knygos. „Jokia literatūra tuomet nebuvo įdomi ir negalėjo paaiškinti realaus gyvenimo įvykių“, – teigė pašnekovė.
Neigiami pokyčiai knygų leidyboje vyko jau ir karantino laikotarpiu, kuomet pradėjo augti gamybos įkainiai: ypač tai nulėmė popieriaus kainos augimas.
Tačiau neigiami pokyčiai knygų leidyboje vyko jau ir karantino laikotarpiu, kuomet pradėjo augti gamybos įkainiai: ypač tai nulėmė popieriaus kainos augimas.
„Nuo karantino laikų knygų gamyba pabrango 50 proc. Tad pagrindinė su infliacija susijusi liūdnoji išvada yra ta, kad naujos knygos brangs dar labiau nei yra pabrangusios dabar“, – konstatavo L.Varanavičienė.
Pašnekovės teigimu, dėl kylančių knygų gamybos kainų ir sumažėjusio skaitytojų skaičiaus, knygos brangsta visame pasaulyje. Taip pat pastebima tendencija, jog mažėja ir knygų tiražai, o tai nulemia didesnę knygos savikainą, kas taip pat prisideda prie knygos kainos kilimo.
Dėl kylančių knygų gamybos kainų ir sumažėjusio skaitytojų skaičiaus, knygos brangsta visame pasaulyje. Taip pat mažėja ir knygų tiražai.
„Per pastaruosius metus taip pat išaugo visos knygos dedamosios – dailininkų, vertėjų, redaktorių įkainiai, honorarai bei autorinės teisės. Tai leidėjai irgi įskaičiuoja į savo išlaidas, kurios sudaro dalį knygos savikainos“, – kalbėjo L.Varanavičienė.
Dar vienas tiesioginis infliacijos veiksnys – tai sumažėjęs knygų prieinamumas bibliotekose.
„Pabrangus knygoms ir nedidėjant finansavimui, bibliotekos knygų nuperka gerokai mažiau, nei buvo anksčiau. Dėl to skaitytojai, besinaudojantys bibliotekų paslaugomis, naujos knygos laukia didžiulėje eilėje arba išvis jos neranda bibliotekų lentynose. Skolinimosi galimybės taip pat tampa ribotos“, – teigė leidėja.
Leidėjai dažniau renkasi leisti populiariąją, vienadienę, tačiau atsiperkančią literatūrą.
Sumažėjęs perkamumas, pašnekovės teigimu, daro įtaką ir knygų įvairovei, o tvirtindami savo planus leidėjai vis dažniau susimąsto, ar, nepaisant Kultūros rėmimo fondo paramos, atsipirks išleista, pavyzdžiui, rimta negrožinė kultūrologinė ar filosofinė knyga.
Dėl šios priežasties leidėjai dažniau renkasi leisti populiariąją, vienadienę, tačiau atsiperkančią literatūrą.
Ši tendencija, L.Varanavičienės teigimu, tik parodo, kad knygų rinka Lietuvoje pamažu ima skurdėti.
