A.Pakarklytės teigimu, „įvertinus skiriamą finansavimą kitų nacionalinių įstaigų kontekste, matyti, kad jos stipriai žengia į priekį, o LKT perspektyva taip sparčiai nesiplečia, o dar ir siaurėja“.
„Viena iš to priežasčių – vykstanti struktūros permaina. 2018 metais buvo apriboti (nebegalėjo teikti paraiškų į finansavimui iš LKT gauti – 15min) valstybiniai teatrai bei koncertinės įstaigos. Taip pat pati LKT sukūrė finansavimo programas, kaip antai Tolygios raidos, strateginio finansavimo ir t.t.“, – sakė LKT pirmininkė.
„Dar vertėtų išskirti tai, kad jeigu LKT vis dar administruotų Kultūros rėmimo fondą, tai 2023 metams jo biudžetas būtų 26 mln. eurų. Tuo tarpu LKT šios biudžeto apimties jau nebeliko“, – tęsė A.Pakarklytė.
Pagal naujausią statistiką ir ekspertų vertinimą, iš viso egzistuoja 65 milijonų eurų finansavimo poreikis.
Pasak jos, LKT finansavimas yra apie 6 proc. viso Kultūros biudžeto: „Lyginant šį biudžetą su savivaldybių išlaidomis kultūrai, poilsiui ir religijai, ši dalis yra 7 proc. Tai svarbu pastebėti, nes lūkesčiai LKT tenka labai dideli, o juos atliepti galimybės yra štai tokio dydžio.“
Kultūros ministerija: reikia būti realistais
Kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė teigė nemananti, kad situacija yra pablogėjusi: „Būdama pirmosios LKT pirmininke su kolegomis taip pat kėlėme klausimą dėl biudžeto, nes matydavome pareiškėjų poreikį, ekspertų vertinimą. Pinigų visada trūkdavo. Reikia būti realistais – net padidinus biudžetą jų vis tiek trūks. Visgi mūsų komanda ministerijoje rūpinasi LKT ir stengiasi, kiek įmanoma, reaguoti į prašymus: padidinome administracijos resursus, įdėjome pinigų į tam tikrus sklaidos projektus.“
D.Urbanavičienė sakė, kad dabar prioritetas yra iškelti valstybinių muziejų finansavimą iš LKT biudžeto: „Siekiame, kad šis milijonas eurų liktų LKT ir būtų atiduotas nevyriausybiniam sektoriui.“
Viceministras Vygintas Gasparavičius teigė, kad peržiūrėjus LKT pateiktus skaičius kyla klausimų. „Galbūt kažkuriais skaičiais vadovaujantis nereikėtų dubliuoti Lietuvos banko, Statistikos departamento ir Eurostato duomenų, tačiau tai, ką parodėte, yra tikrai įdomu“, – teigė jis ir pridūrė, kad pastebėjo „plika akimi matomų algebros klaidų“.
V.Gasparavičiaus nuomone, spręsti apie visą situaciją per LKT prizmę nebūtų teisinga.
Jis pabrėžė, kad LKT nėra vienintelis finansavimo šaltinis: „Mes tikrai daug pastangų ir lėšų esame skyrę Kultūros pasui, Kūrybinėms ir kultūrinėms industrijoms, ateina Socialinio recepto pinigai, jau nekalbu apie didelį proveržį kultūros organizacijoms dalyvaujant Kūrybiškos Europos programose.“
Pasak jo, 2023-iųjų metų Kultūros ministerijos biudžete daugiausia pinigų buvo išleista didinant kultūros darbuotojų atlyginimus: „Matant nelengvą jų padėtį 34 mln. eurų buvo skirti jiems.“
Kaip teigė viceministras, 2024 metais Kultūros ministerija žada finansuoti turinį: „Tai neabejotinai atsilieps Lietuvos kino centrui, Medijų rėmimo fondui bei Lietuvos kultūros tarybai.“
