Pirmąją vietą ir prof. Liudviko Strolio vardo premiją tarptautinė komisija skyrė keramikei Rūtai Šipalytei už kūrinį „Silicio namai“. Antros vietos laureatas – keramikas Audrius Janušonis, bienalėje eksponuojantis darbą „Noktiurnas“. Trečią vietą laimėjo Eglė Einikytė–Narkevičienė, sukūrusi plastišką keramikos kūrinį „Gilumoje“.
Tarptautinę vertinimo komisiją sudarė: prof.dr. Aleksandra Aleksandravičiūtė, Daugpilio Marko Rothko muziejaus parodų kuratorius Valentins Petjko, Vroclavo E.Geppert dailės ir dizaino akademijos docentas Rytis Konstantinavičius, VDA Kauno fakulteto docentas Remigijus Sederevičius ir praėjusios bienalės pagrindinės prof. Liudviko Strolio premijos laureatės Milena Pirštelienė.
Nugalėtojai atiteko 500 eurų piniginė premija ir kvietimas būsimoje Vilniaus keramikos bienalėje surengti personalinę parodą, antros ir trečios vietos laureatams skiriami po 250 eurų vertės piniginiai prizai.
Įvertinimus už aukštą profesinę meistrystę komisija skyrė trims keramikos meno kūrėjams: Eugenijui Čibinskui, Daliai Laučkaitei–Jakimavičienei ir Agnei Šembėraitei. Už originaliai atspindėtą bienalės temą diplomas įteiktas keramikei Neringai Akcijonaitytei, už žaismingą temos interpretaciją – Jurgitai Jasinskaitei.
Silicis – svarbus naujosiose technologijose, įprastas keramikoje
Premijos laureatė R.Šipalytė savo darbe „Silicinio namai“ pasitelkia silicio temą kaip paralelę tarp tradicinių ir naujųjų technologijų.
„Mano naujausio kūrinio idėja apie tai, kad silicis yra visos keramikos bazės – molio, glazūrų – sudedamoji dalis, o taip pat tai naujosiose technologijose naudojama medžiaga. Tad šis darbas per silicio temą nagrinėja – kaip mes gyvename, keliamės į naujas erdves naujų technologijų pagalba“, – gavusi apdovanojimą komentavo R.Šipalytė.
Autorė pasakojo, kad šis jos darbas turi daug daugiau detalių nei ankstesni kūriniai, jis naujesnis savo estetinėmis išraiškomis: įvairiomis faktūromis, splaviniu sprendimu, blizgių – matinių paviršių derinimu ir kitais elementais.
„Šį kūrinį jaučiu kaip mažą žingsnelį į dar vieną savo kūrybinį etapą. Ateityje numatyta daugiau parodų ir aš jam sukursiu ne vieną brolį ir sesę ta pačia silicio tema – naujų miestų, naujų technologijų“, – sakė R.Šipalytė.
Paklausta apie tokios nominacijos reikšmę, menininkė pripažino, kad įvertinimai ir apdovanojimai visada svarbūs: jie didina menininko vardo žinomumą, naudingi teikiant paraiškas, ateityje tokie apdovanojimai prisideda ir prie didesnės menininkų materialinės sėkmės, o būtent prof. Liudviko Stroliu vardo nominacija yra svarbi bet kuriam Lietuvos menininkui.
„Jis yra mūsų profesionaliosios keramikos pradininkas, tad bet kuriam keramikui net simboliškai gauti tą apdovanojimą – tai lyg būti švelniai paglostytam tėčio. Finansinę premiją net buvau pamiršusi, svarbiau tas pripažinimas, kad ne veltui kuriu, kažkas pastebi, kad kiti irgi perskaito mano mintį, jausmą“, – sakė pirmosios vietos laimėtoja Rūta Šipalytė.
„Noktiurnas“ – eksperimento rezultatas
Antrąją vietą laimėjęs keramikas Audrius Janušonis, bienalėje pristatantis kūrinį „Noktiurnas“, kurio pagrindas – antkapį primenanti išgraviruota akmens masės plytelė, šiek tiek ironizavo.
„Bienalės tema – „Naujas“, organizatorių intensijos buvo nukreiptos į eksperimentus ir jie turbūt tikėjosi, kad dailininkai apsivers žemyn galva ir pradės daryti visiškai kitokius darbus. Turbūt taip neatsitiko. Neapsiverčiau ir aš. Tiesiog man pačiam buvo nauja piešti ant keramikinių plytelių. Bent jau man tai primena kapų antkapio piešinį, tai čia padaryta panašiu būdu – išgraviruota akmens masės plytelė. Akmuo ir akmens masė – kiek jos artimos, kiek skirtingos? Nežinau, ar ateityje toliau naudosiu tokią techniką, tačiau procesas buvo įdomus savo ieškojimu. Yra kažkoks siekiamas rezultatas, tuo pačiu jis – nenuspėjamas. Jeigu šį darbą pateikiau bienalei, reiškia, man pavyko ir rezultatas man tiko“, – svarstė A.Janušonis.
Žmogus yra neištirta būtybė
Trečiosios vietos laimėtoja Eglė Einikytė-Narkevičienė pasakojo, kad jos darbe „Gilumoje“ kelios gyvenimo patirtys susiėjo į vieną mintį: žmogus yra neištirta būtybė.
„Bienalėje pristatomas naujausias mano darbas gimė per karantiną, kai situacija buvo unikali ir anksčiau nepatirta – kaip gali būti užsidariusi, nebendrauti, negalėti išeiti? Tokia situacija neturėjo atitikmenų ir privertė apmąstyti vertybes iš naujo. Tai tarsi dvasinė kelionė, pasinėrimas gilyn į neištirtus vandenis bei ieškojimas naujo ryšio su savimi ir aplinka. „Gilumoje“ sugretinau žmogų su gyvūnu, augalu, kuris yra jūros gelmėje. Tai tarsi psichologinis pasinėrimas į turinį, gilumą, ieškojimas, išsigrynininmas“, – pasakoja E.Einikytė-Narkevičienė.
Kitu impulsu šiam kūriniui tapo autorės dalyvavimas simpoziume prie Baikalo ežero.
„Baikalo ežeras su savo neištirtu gyliu man asociacijuojasi su žmogaus neištirtu gyliu: tie jausmai, kurie nebuvo išgyventi, užčiuopti, paliesti. Daug skaičiau apie Baikalo ežerą – jame yra daug gyvūnų-endemikų, jie turi daug baltymų, yra plevėsuojantys ir prisitaikantys prie erdvės. Todėl ir šio kūrinio plastika – judanti, vibruojanti. Visi darbai lipdyti rankomis, iš jautraus, smulkaus šamoto molio, kad paviršius būtų kuo labiau plevėsuojantis. Paties lipdymo metu nebuvo nei šlifuota, nei poliruota. Šiame darbe norėjau lengvumo, paneigti tą keramiškumą, griežtumą, sunkumą“, – savo kūrinį pristato trečiosios vietos laureatė E.Einikytė-Narkevičienė.
Bienalėje – organizacinės naujovės
Rugsėjo 3 dieną prasidėjusi 6-oji Vilniaus keramikos bienalė pilna organizacinių naujovių. Pirmą kartą bienalės darbus vertina tarptautinė, o ne vietinė komisija. Bienalė sulaukia vis daugiau kandidatų, iš kurių atrinkta daugiau kaip 40-ies menininkų darbų. Pirmą kartą bienalė keliaus iš Vilniaus į kitus šalies miestus – Kauną ir Panevėžį. Profesionalai aktyviai dalyvavo bienalės atidarymo dieną surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Šiuolaikinės keramikos tendencijos“.
Menotyrininkė Rita Mikučionytė teigia, kad keramikos technikų ir meninės stilistikos požiūriu, šioje bienalėje dominuoja absoliuti įvairovė, taip pat ryški keramikų profesinė meistrystė.
„Labai svarbi autorinė lipdytų, žiestų, išlietų formų keramika, naudojamas skirtingose temperatūrose degtas įvairių rūšių molis, porcelianas, jungiamos kitos medžiagos, įterpiami „paruoštukai“, šviesos ar video elementai, pasitelkiamas net performatyvusis lipdymas. Bienalėje pateikiamų keramikos kūrinių stilistika – daugiašakė, aprėpianti realias ir abstrakčias, siurrealias, ekspresyvias ir minimalistines menines tendencijas. Tai rodo keramikos meno universalumą, įgalinantį vaizduoti, atkurti, imituoti nesuskaičiuojamas formas ir paviršius“, – Vilniaus keramikos bienalės turinį komentuoja menotyrininkė R.Mikučionytė.
6-ojoje Vilniaus keramikos bienalėje dalyvauja šie menininkai:
Juozas Adomonis, Neringa Akcijonaitytė, Indrė Aleksiejūnienė, Laima Bazienė, Eugenijus Čibinskas, Rokas Dovydėnas, Irmina Dūdėnienė, Konstancija Dzimidavičienė, Eglė Einikytė-Narkevičienė, Monika Gedrimaitė, Solveiga Gutautė, Rūta Indriūnaitė, Saulius Jankauskas, Audrius Janušonis, Jurgita Jasinskaitė, Raimonda Jatkevičiūtė-Kasparavičienė, Virginija Juršienė, Rasa Justaitė-Gecevičienė, Vida Juškaitė, Regina Kaselytė Lisauskienė, Beatričė Kelerienė, Vilija Kinderavičiūtė, Agnė Kondrataitė, Valdas Kurklietis, Jolanta Kvašytė, Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė, Jovita Laurušaitė, Rima Leipuvienė, Giedrius Mazūras, Laimutė Martinkienė–Matijošaitytė, Mingailė Mikelėnaitė, Laura Milevičiūtė-Černiauskienė, Algimantas Patamsis, Ieva Paukštytė Schinello, Kristina Paulauskaitė-Ramonaitienė, Giedra Petkevičiūtė, Ona Petkevičiūtė, Valdas Pukevičius, Egidijus Radvenskas, Gvidas Raudonius, Agnė Šemberaitė, Rūta Šipalytė.
Keramikos bienalė tęsis iki rugsėjo 25 dienos ir finišuos „Kultūros naktų“ programoje.
Keramikos bienalę organizuoja Lietuvos dailninkų sąjungos galerija „Arka“, įsikūrusi sostinės Aušros vartų g. 7, bienalės kuratorė – keramikė Solveiga Gutautė. Bienalės rėmėjai ir partneriai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga, Vilniaus dailės akademija, Vroclavo akademija, „Vilniaus dailė, „Suvena“, D. Juškos įmonė.
