Kaip rašoma pranešime spaudai, Audronė Petrašiūnaitė paskelbta įsimintiniausia 2018 metų Kauno menininke už įspūdingą personalinę parodą Kauno paveikslų galerijoje, šviesų, jaukų, šiek tiek paslaptingą šios menininkės kūrybos pasaulį, įdėmų ir meniškai įprasmintą žvilgsnį į save ir aplinką, bei už meistrišką ir subtilią moters egzistencijos išraišką mene.
Pasak komisijos pirmininkės prof. dr. R. Žukienės, ši paroda dar kartą patvirtino nepakartojamą šios menininkės asmenybės autentiškumą, jos humanistines nuostatas, nepavaldžias nei laikui, nei meno madoms.
2004 m. A.Petrašiūnaitei skirtas aukščiausias Lietuvos dailininkų sąjungos apdovanojimas – LDS Auksinis ženklelis. Menininkės kūrinių yra įsigiję Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos dailės muziejus ir MO muziejus.
Pasak menininkę nominavusio Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininko Eugenijaus Nalevaikos, A.Petrašiūnaitė yra viena įdomiausių šiandienos lietuvių tapytojų, kuri individualiai ir originaliai interpretuoja Lietuvos tapybos tradiciją, per asmeniškus įvaizdžius jautriai atliepia visuotinoms žmogaus gėloms, kasmet sukuria dešimtis aukštos vertės kūrinių, kurie sulaukia nuolatinio kritikų, kolekcininkų dėmesio, yra pristatomi Lietuvos meną reprezentuojančiuose kataloguose, parodose čia ir svetur.
Įsimintiniausiu 2018 m. Kauno miesto menininku taip pat pretendavo tapti gausus kandidatų būrys: režisierius Gildas Aleksa, elektroninės muzikos ir vizualaus meno duetas „Bionics“, dirigentas Jonas Janulevičius, choreografė Birutė Letukaitė, poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė, dailininkas Eimutis Markūnas, architektai Asta ir Gintaras Prikockiai bei aktorius Sigitas Šidlauskas.
Įsimintiniausia Kauno kultūros iniciatyva – Žaisloteka
Šių metų rinkimuose taip pat buvo pristatyta ir naujovė – „Įsimintiniausios Kauno miesto kultūros iniciatyvos“ nominacija, kuriai pasiūlymus galėjo teikti tiek profesionalai, tiek publika.
Sulaukta plataus pasiūlymų spektro, iš kurio, atrinkus 28 kandidatus, buvo paskelbtas viešas balsavimas. Po intensyvaus balsavimo, nugalėtoju tapo Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Žaisloteka. Tai – pirmoji Kaune tokio tipo iniciatyva, kurioje veikia ir Šerloko Holmso gerbėjų pamėgtas pabėgimo kambarys. Visa tai – neseniai atnaujintame Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Z.Kuzmickio padalinyje Žaliakalnyje.
„Ko gero daugeliui tėvų pažįstama situacija, kai vaikų mėgiami žaislai ir žaidimai jiems labai greitai nusibosta. Tai ir paskatino įkurti pirmąją Kaune Žaisloteką – žaislų biblioteką, kurioje žaislai ir stalo žaidimai skolinami į namus tokiu pačiu principu kaip knygos. Užsienio ir net kai kuriose Lietuvos bibliotekose žaislotekos nebėra naujiena, tačiau mūsų mieste jos dar nebuvo, tad jautėme didžiulį tokios paslaugos poreikį“, – teigia Kauno V.Kudirkos viešosios bibliotekos kultūros vadybininkė ryšiams su visuomene Monika Straupytė.
„Norime pabrėžti, kad Žaisloteka – ne tik vaikams, joje yra ir stalo žaidimų, kurie praturtina tiek šeimų, tiek ir draugų kompanijų laisvalaikį. Žaisloteka ypatinga dar ir tuo, kad ją kūrėme kartu su žmonėmis – kvietėme prisidėti ir kauniečius, ir Kaune veikiančias organizacijas, įmones. Beje, prisidėti prie šios idėjos ir dovanoti žaidimus vis dar galima. Šiais laikais, kai biblioteka jau seniai nebėra vien tik knygos, stengiamės nuolat pasiūlyti savo lankytojams kuo įvairesnių paslaugų, būti kuo atviresni ir draugiškesni visiems,“ – kalbėjo M.Straupytė.
Po įnirtingo balsavimo antroje vietoje atsidūrė žurnalas „Nemunas“, iš Kauno kontekstų aktualiai žvelgiantis į jį supantį pasaulį, o trečiąją vietą užėmė Kauno miesto muziejaus organizuojami lietuviškų šokių vakarai, į kuriuos susirenkanti publika persikelia ir už šokio salės ribų.
Rinkimus lydėjo diskusijos
Šių metų rinkimus, tęsiant praėjusių metų tradiciją, lydėjo diskusijų ciklas, skirtas aptarti aktualius kultūros lauko klausimus ir problematiką.
Pirmoji ciklo diskusija „Inovacijos, šiuolaikinis menas ir kultūrinis planavimas“, moderuota menotyrininkės dr. Skaidros Trilupaitytės, vyko sausio 24 d. Joje dalyvavo Lietuvos šokio informacijos centro vadovė, kultūros vadybininkė Gintarė Masteikaitė bei architektūrologė doc. dr. Jūratė Tutlytė.
Sausio 31 d. vyko antroji diskusija, atsigręžusi į menines kolaboracijas: „Menininko laisvė bendradarbystėse: nuo kaimynų iki inžinierių“, moderuota kuratoriaus, leidėjo ir tyrėjo dr. Vytauto Michelkevičiaus. Savo patirtimi projektuose dalinosi menininkas Julijonas Urbonas, tyrėja, bendruomeninių judėjimų iniciatorė dr. Jekaterina Lavrinec, bei menininkė, kuratorė Evelina Šimkutė.
„Įsimintiniausiųjų rinkimus jau antrus metus iš eilės palydime diskusijomis, buriančiomis vietinę kultūros bendruomenę, taip pratęsdami pirminę įsimintiniausio Kauno menininko rinkimų idėją – bent kartą per metus į vieną erdvę sutelkti kultūros lauko profesionalus, aptarti praėjusius metus ir nustatyti kryptį ateinantiems.
Vis tik, Kauno menininkų namuose rengiamos diskusijos padeda išpildyti platesnę misiją: iškelti probleminius kultūros politikos klausimus, aptarti kūrėjų statusą mūsų šalyje, aktualizuoti bendruomenių ir joms ar su jomis kuriančių menininkų santykį bei atsakomybes", – sakė Rūta Stepanovaitė, Kauno menininkų namų direktorė.
