Gipi (tikras vardas Gian Alfonso Pacinotti) yra bene žymiausias šiandienos italų komiksų kūrėjas ir iliustratorius, taip pat kino režisierius. Už savo kūrybą Gipi yra pelnęs daugybę nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų. Gipi aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime, nevengia reikšti nuomonės įvairiais klausimais socialiniuose tinkluose, o jo asmeninė biografija tikrai verta filmo.
2014 m. Gipi grafinis pasakojimas „vienaistorija“ buvo įtrauktas į prestižinės Premio Strega finalistų sąrašą ir tai pirmasis kartas, kai komiksų knyga nominuota tokio lygio literatūros premijai. Ši kandidatūra Italijoje atvėrė kelią diskusijai apie komiksų žanro statusą literatūroje. Vėliau kūrinys apdovanotas tarptautine literatūros premija Premio Mondello.
Gipi darbai išsiskiria intensyviomis akvarelinėmis atmosferomis, melancholiškais portretais, taip pat ryškia ironija, autorius naudoja pačią įvairiausią techniką, pavyzdžiui, mėgsta piešti skutimosi peiliukais.
„Komiksai yra mano namai, nepiešdamas tiesiog susirgčiau. Apie komiksų piešimą svajojau dar būdamas dvylikos. Tai buvo vienintelis išties mane dominęs dalykas. Aistra, obsesija, įniršis ir daug darbo: tikrasis mūšis komiksų mene vyksta ieškant originalaus asmeninio stiliaus. Savo stilių atradau gana vėlai, ne kartą radikaliai keičiau savo nuostatas, netgi turėjau visiškai išsižadėti savęs, bet vėliau iš to išsivystė kažkas tikro ir natūralaus,“ – sako Gipi.
Lietuvių kalba išleidžiamas Gipi komiksas „vienaistorija“ yra visiškai nestandartinis tiek raiškos priemonėmis, tiek savo tema. Kūrinyje išradingai sujungiamos dvi istorijos: rašytojo Silvano Landi, reginčio savo gyvenimą byrant į šipulius, ir jo protėvio Mauro, patyrusio Pirmojo pasaulinio karo mėsmalę. Abu šie veikėjai išgyvena „juodžiausią savo gyvenimo naktį“, kai tenka susigrumti su pasaulio beprotybe ir beprasmybe. Nuolatinio kūrybinio alkio kamuojamą Silvano Landi palieka šeima – ilgainiui jis panyra į depresiją ir tik prosenelio laiškų šviesa žadina galimo gyvenimo viltį. Jo prosenelis Mauras – kareivis, po mūšio likęs vienas apkasuose su stipriai sužeistu bendražygiu. Juos lydi skausmas, pavojus ir apgaulinga apkasų ramybė, kurią privalu išsaugoti. Taupūs žodžiai, kuriais jie persimeta, o galiausiai tyla, palydima temstančio, grėsmingai pilkėjančio dangaus, išdidina įtampą iki netikėtos atomazgos.
Šis grafinis pasakojimas – tai kelionė laiku į 1915-uosius, kuomet Italija įsitraukė į karinį konfliktą ir pasiuntė į frontą tūkstančius šauktinių. Taip pat žvilgsnis į mūsų dienas ir galimybė pajusti, ką reiškia gyventi modernybėje, kokius išbandymus mums kelia mūsų gyvenimai ir kokia trapi riba, skirianti šiandieną nuo vakar dienos, o sveiką sielą – nuo sužeistos.
Komiksą „vienaistorija“ Gipi nupiešė po priverstinės penkerių metų pertraukos nuo piešimo, juto, kad piešimas jį griauna iš vidaus. Šis patyrimas kūrėją gąsdino – galbūt todėl pagrindinis „vienosistorijos“ herojus atsidūrė beprotnamyje. Šia prasme „vienaistoriją“ galima vadinti ir autoterapiniu kūriniu.
2011 m. įkurta leidykla „Aukso žuvys“ populiarina Lietuvos istoriją, kultūrą, ieško naujų
būdų, kaip ją pristatyti visuomenei, aktualizuoti reikšmingus mūsų valstybės įvykius, reiškinius ar asmenybes. Nuo 2019 m. sausio mėnesio įgyvendina modernios Europos autorių grožinės literatūros vertimo į lietuvių kalbą projektą, iš dalies finansuojamą pagal programą „Kūrybiška Europa“.
