Izraelio ambasada pasmerkė
Mitingo metu kai kurie jo dalyviai nevengė išreikšti asociacijų su Holokaustu, sakydami, kad tai, kas dabar vyksta Lietvoje, primena tuos laikus. Nuo scenos kalbėjusi viena iš mitingo organizatorių pedagogė Astra Genovaitė Astrauskaitė aiškino, kad esą panaši situacija buvo tuomet, kai žmonės buvo varomi į getus. „Landsbergių režimo gestapas ir štai kaliniai – mes, Lietuvos tauta, varomi į getus“, – šaukė ji.
Šios asociacijos iš karto sulaukė Izraelio ambasados reakcijos. Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotoja Adi Cohen-Hazanov žiniasklaidai atsiuntė laišką, kuriame pasmerkė Holokausto simbolikos naudojimą šiame mitinge:
„Mes smerkiame bet kokį cinišką Holokausto atminties išnaudojimą. Bet koks skausmingas aukų atminties panaudojimas, neskirtas jų atminties pagerbimui, edukaciniams tikslams ar kovai su šiandienos antisemitizmu, yra nepriimtinas.
Mes smerkiame bet kokį cinišką Holokausto atminties išnaudojimą.
Prieš 80 metų nacių vokiečiai ir jų vietiniai kolaborantai žiauriai nužudė apie 95 proc. Lietuvos žydų po to, kai šie buvo įkalinti mažuose getuose ir turėjo išgyventi esant siaubingiems socialiniams apribojimams bei sankcijoms. Šio skausmingo ir žiauraus praeities puslapio naudojimas, lyginant su šiandieniniais viešaisiais ginčais, niekaip nesuderinamas su pamokomis, kurių turėtume pasimokyti iš istorijos. Tikimės, kad lietuviai griežtai pasmerks šiuos veiksmus.“
Premjerė atsiprašė
Antradienio pavakarę išplatintas ir premjerės Ingridos Šimonytės komentaras šia tema.
„Atsiprašau tų, kuriuos įžeidė šiandien protesto akcijoje prie Seimo kai kurių protestuotojų naudoti žydų simboliai bei nuskambėję palyginimai su nacistinės okupacijos laikų getais. Tai nepriimtina siaubingas žmonijos tragedijas įvardijančių sąvokų devalvacija.
Holokaustas susijęs su daugybe mirties paženklintų likimų ir viena didžiausių tragedijų Europos istorijoje. Dabartiniai tikri ir menami gyvenimo nepatogumai neprilygintini nei tremtims, nei genocidui, Holokaustui ar kitiems baisiems dalykams, kuriuos ištvėrę žmonės bei jų artimieji iki šiol gyvena su žaizdomis širdyje ir sieloje.
Tai nepriimtina siaubingas žmonijos tragedijas įvardijančių sąvokų devalvacija.
Karantino apribojimai įvairių šalių vyriausybių nustatomi būtent tam, kad būtų saugomos žmonių gyvybės, privalanti žmonių labui veikti sveikatos sistema. Galiu tik apgailestauti, kad minint 80-ąsias Holokausto ir sovietinių represijų metines, pasitaiko palyginimų, įžeidžiančius atmintį žmonių, stovėjusių prie šaudymo duobių ar mirtinai sušalusių prie Laptevų jūros“, – teigiama premjerės komentare.
Į įvykį sureagavo ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Lietuvoje Robertas S.Gilchristas.
„Holokaustas, atnešęs begalę mirčių, vykdytų taip pat ir kaimynų rankomis, buvo baisus Lietuvos istorijos puslapis. Holokausto simbolių naudojimas politiniais tikslais yra tiesiog pasibaisėtinas ir turi būti pasmerktas“, – komentavo ambasadorius.
Istoriko nuomone, reikia apsvarstyti intenciją
O 15min kalbintas istorikas N.Šepetys pažymėjo, kad prieš atsakant į klausimą reikėtų apsvarstyti du dalykus. Pirma – „ar šių žmonių reakcija yra spontaniška“. Antra – „ar tai susiję su tuo, kad šį renginį aktyviai organizavo dvi politinės partijos“.
Istoriko nuomone, šios dvi partijos: Darbo partija, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Kaip anksčiau rašė 15min, kvietimą į mitingą socialiniuose tinkluose platinantis bukimevieningi.lt tinklalapio tekstų ir vaizdo įrašų autorius Vaidas Lekstutis, dažnai pasirašantis Vaido Žemaičio vardu, aiškino, kad antradienio mitingo organizatorė – Astra Genovaitė Astrauskaitė.
„Kyla klausimas, ar sumanymas tikslingas, ar improvizuotas“, – sakė jis.
Nėra loginio ryšio su istorine tiesa
Visgi, jokio ryšio su istorine tiesa šis kostiumų dėvėjimas neturi, patikino N.Šepetys:
„Anuomet vyko visiškai kitokia politika ir kitokio pobūdžio diskriminacija. Nacionalsocialistinė Vokietija dalį žmonių paskelbė ne piliečiais, o vėliau prasidėjo naikinimas... Tad nėra apie ką čia kalbėti.
O tai, kas pastarąjį šimtmetį vyksta su skiepais, yra daroma norint gelbėti gyvybes. Todėl šių dviejų aspektų palyginimas neturi nei istorinio, nei loginio ryšio. Bet jis ir daromas tik tam, kad atkreiptų dėmesį.“
„Žvelgiant į kitose šalyse vykstančius panašius renginius, juose taip pat susirenka nepatenkinti žmonės, nes jie turi ką nors daryti, šiuo atveju, skiepytis. Būna, kad politinės jėgos tuo pasinaudoja. [Lietuvos] atveju tos jėgos gali būti ne tik vidinės, bet ir išorinės“, – teigė N.Šepetys.
Sunervinę jie atkreipia dėmesį ir gauna daugiau bonusų.
Anot jo, šis palyginimas dažnai vartojamas itin tikslingai, „kad atpažintų ir žiniasklaida apie tai rašytų“: „Sunervinę jie atkreipia dėmesį ir gauna daugiau bonusų. Abejoju, ar kažkas į šį turinį gilinasi. Todėl sveiko proto reakcija būtų nekreipti dėmesio į tai, ką jis mėgina rodyti. Be to, nemanau, kad šis palyginimas savaime ką nors diskriminuoja. Juk ne apie tai čia kalbama – į mitingą susirinkusiems žmonėms tai mažiausiai rūpi.“
Jis pridūrė, kad tokie mitingai dažniausiai organizuojami ideologiniu arba tikėjimo (pasaulietine prasme) pagrindu. „Kartais žmonės būna paveikti, kas yra teisinga / klaidinga, žalinga / naudinga“, – sakė jis.
„Lietuvoje dažniausiai instrumentalizuojama sovietinės okupacijos arba nacionalsocialistinė simbolika“, – sakė jis.
„Tai noras stiprinti retoriką ir radikalizuoti situaciją“
N.Šepetys 15min sakė esąs linkęs tikėti, kad sprendimas apsirengti Holokausto aukas primenančią aprangą buvo tyčinis sprendimas:
„Ypač siekta atkreipti tarptautinės žiniasklaidos dėmesį. Žvelgiant į rusišką pusę, tai yra noras kažkokiu būdu viešojoje erdvėje padauginti žinių, kad čia, Lietuvoje, kažkas blogai su tuo fašizmu. Niekas į tai nesigilins, svarbu, kad tik antraštės būtų atitinkamos.“
Pašnekovas sakė, kad jiems dar naudinga, jeigu viešai būtų kalbama apie „kažką, susijusį su prievartą“: „Kartais kai kuriais ypatingais atvejais prie tokių palyginimų prisijungia ir kažkokios antisemitinės grupelės. Nenustebčiau, kad čia būtų prisijungęs ir skandalingai vertinamos mokytojos Astros Genovaitės Astrauskaitės sambūris. Ar kiti, mėgstantys bet kokia kaina minėti žydus ir vaizduoti juos, nes turi jiems nepagrįstų priešiškų jausmų.“
„Tai noras stiprinti retoriką ir radikalizuoti situaciją“, – apibendrino istorikas.
Apie pasitelktą atributiką
15min teiravosi, ar N.Šepečio vertinimu, mitingo dalyvių pasitelkta atributika yra tiksli.
Kaip sakė jis, žmonės šią atributiką buvo pasiruošę iš anksto tarsi „eitų į provincijos teatro spektaklį“: „Tam reikia ir laiko, ir pasiruošimo, ir šiek tiek pinigų.“
Vis dėlto, atsakyti, ar pavartota simbolika panaši į originalią, N.Šepečiui buvo sunku:
„Iš pažiūros – nelabai. Taip, yra mintis pavaizduoti panašumą į nacių koncentracijos stovyklas, tačiau tokios žvaigždės buvo naudojamos iki [kalinimų]. Todėl didelio vizualinio ar idėjinio panašumo nematau. Kita vertus, gali būti, kad tyčia nepasirinkta atvaizduoti tiksliai, kad vėliau neprisikabintų.“
Palyginimų ribos
Lietuvos viešojoje erdvėje vykstančiose diskusijose okupacinių nusikaltimų sąvokos dažnai vartojamos sinonimiškai su tam tikrais apribojimais. Kur yra riba, kada tokio palyginimo vartoti nevertėtų?
„Nesu tikras, ar tai vien Lietuvos problema, nors ji čia ir ryški, – sakė jis. – Sakyčiau, kad čia verta atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Viena – jau keletą dešimtmečių Lietuvoje uždraustas okupacinių nusikaltimų aukų atminimo menkinimas.
Galima sakyti, kad šie įstatyminiai apribojimai yra reakcija į norus palyginti bet kuriomis sąlygomis. Tačiau tai taip pat gali būti abipusiškai priklausomas ryšys. Kuo daugiau apie tai žmonės žino, pamato vaizdinių, tuo labiau linksta lyginti, nes norisi tą daryti su pačiu radikaliausiu dalyku. Net ir buitinėse arba viešose situacijose, kurios šiais laikais mažai skiriasi.
Tada atsiranda tų, kurie jaučiasi dėl tokio palyginimo įskaudinti. Ypač tokiose šalyse, kuriose gerbiamas aukų atminimas ir jaučiama tiesioginė atsakomybė... Taip įsisuka karuselė.“
Istoriko požiūriu, drausti simbolius ir palyginimus demokratinėse visuomenėse nėra geras dalykas. Tačiau sudėtinga nuspręsti, kur yra ribos.
Šiuo atveju žmonės čia kalba apie save, t. y. lygina save su aukomis.
„Kas galėtų atsakyti, kad šis palyginimas negeras? O jeigu negeras, tai ką darysim? Baudą duosim?“ – mąstė istorikas.
Nors kai kuriais atvejais palyginimai yra tyčiniai, būna, kad tai yra daroma iš „elementaraus neišsilavinimo“, sakė jis.
„Po paskutiniųjų suvaržymų protestas vyko ir Izraelyje. Teko matyti nuotraukas, kuriose protestuotojai stovi su Dovydo žvaigždėmis ir net klaidingai nurodytomis datomis. Žmonės realiai net nežino savo istorijos, bet vis tiek mėgina prilyginti dabartinės savo šalies Vyriausybės politiką naciams.“
Anot N.Šepečio, riba peržengiama, kai patyčioms pasitelkiami žmonės, negalintys apsiginti.
„Šiuo atveju žmonės čia kalba apie save, t. y. lygina save su aukomis, kas yra absoliučiai populiaru pasaulyje – visi nori būti nuskriausti, susilaukti dėmesio ir užuojautos. Manau, kad šiame mitinge esama natūralaus poreikio, pasimetimo, o ypač po karantino suvaržymų.“
