Suprasti akimirksniu
- 2008 metais Norvegijos Vyriausybė nusprendė statyti naują muziejų;
- 2009 metais paskelbtas konkursas architektams;
- 2010 metais laimėjo Klausas Schuwerkas;
- 2014 metais muziejus pradėtas statyti;
- 2021 metais pirmieji darbai atvežti į muziejų;
- 2022 metais birželio 11 d. muziejus atveria duris lankytojams.
Megamuziejaus ambicijos
Muziejaus direktorė Karin Hindsbo 15min teigė, kad Nacionalinio muziejaus statybos šaliai kainavo apie 602,3 milijonų eurų (6,1 mlrd. Norvegijos kronų). Kokioms ambicijoms įgyvendinti skirta ši suma? Kokį naratyvą nori kurti šalis?
„Be abejo, mes esame nacionalinis Norvegijos muziejus, todėl mūsų menas, dizainas ir architektūra visada bus pagrindinis interesas. Tačiau jaučiame pareigą parodyti pasauliui, kokiame kontekste visa tai yra, todėl savo kolekcijoje turime ir tarptautinių šedevrų“, – į klausimą atsakė pašnekovė.
„Šiuo metu metams esame pasitvirtinę 98,8 milijonų eurų (1 milijardo Norvegijos kronų) biudžetą, tačiau didžiausia dalis pinigų keliauja nuomai. Norvegijoje įsigaliojo nutarimas, kad valstybė mus finansuoja, tačiau mes tokiu būdu pinigus grąžiname“, – teigė K.Hindsbo ir pridūrė, kad šiuo metu muziejuje dirba 400 žmonių.
Spaudos konferencijos metu muziejaus direktorė šį projektą apibūdino kaip istorinę investiciją į meną. Jos požiūriu, valstybei tokios statybos iš tiesų apsimoka politiškai ir ekonomiškai:
„Žvelgiant į nuolat besikeičiantį pasaulį, tokios solidžios institucijos gali būti tvirtu pamatu ne tik dabar, bet ir platesnėje perspektyvoje. Rūpintis kultūra bei paveldu kasdien tampa vis svarbiau. Norvegijai tai yra itin specifinė investicija į kultūrą siekiant sudominti daugiau žmonių bei sukurti reikalingą infrastruktūrą meno plėtrai. Pastaruoju metu Osle ypač sparčiai atsidaro nauji muziejai ir bibliotekos, tačiau mes taip pat stengiamės išsaugoti paveldo objektus.“
K.Hindsbo teigė, kad kol kas didžiausias iššūkis vadovaujant didžiulei institucijai yra išlaikyti vieną kryptį: „Labai daug dalykų vyksta paraleliai.“ Statybos proceso, vykusio pandemijos metu, kuravimas taip pat buvo įvardintas kaip pastarųjų metų sunkumas.
Anot direktorės, investuoti į naujus vardus yra svarbi muziejaus veiklos dalis: „Tam skiriama apie 2,96 milijonai eurų (30 milijonų Norvegijos kronų) kasmet. Dalį pinigų skiriame šiuolaikiniam menui, taip pat bendraujame su fondais, kurie skiria papildomus 197 tūkst. eurų (2 milijonus kronų) jaunųjų menui.“
Tarp kitų nacionalinio muziejaus planų – bendradarbiavimas su kitų šalių nacionaliniais muziejais, keistis ekspozicijomis.
Norvegijos menas – ne tik E.Munchas
86-iose muziejaus salėse eksponuojama bei saugoma 6 500 darbų iš didžiausios Norvegijos meno kolekcijos, prie kurios dirbo 17 kuratorių komandų. Tarp kūrinių – Fridos Kahlo, Marko Rothko darbai bei vienas iš Edvardo Muncho „Šauksmo“ variantų.
Pasak vienos iš kuratorių Vibekes Waallann Hansen, E.Munchas yra vertas užsitarnauto vardo, tačiau daugelis lankytojų, pirmą kartą pamatę jo ekspoziciją, supranta, kad „Šauksmas“ nėra jų mėgstamiausias darbas.
„Manau, kad „Šauksmas“ yra itin populiarus, nes jis grafiškas, ekspresyvus, lengvai suprantamas, bet kartu ir sudėtingas. Apie ką iš tiesų šis paveikslas?“ – 15min teigė V.W.Hansen.
Anot jos, E.Munchas meno istorijai svarbus tuo, kad savo kūryboje jis suderino asmenines patirtis bei inovatyvias tapybos technikas.
Paklausta, kuris darbas jai pačiai yra mėgstamiausias, ji atsakė: „Man patinka „Sergantis vaikas“ (1886), nes jis vainikuoja jo kūrybinį proveržį. Tematiškai jis ganėtinai realistiškas, bet pats tapybos būdas – potėpiai bei įbrėžiai anuomet buvo ganėtinai inovatyvūs.“
2021 metais Osle buvo atidarytas specialus šiam tapytojui skirtas muziejus „MUNCH“, tačiau, V.W.Hansen teigimu, dėl „Šauksmo“ institucijos nesusimušė. Ką tik veiklą pradėjusiame nacionaliniame muziejuje kabo vienas iš 4-ių paveikslo variantų, be to, abi institucijos glaudžiai bendradarbiauja.
Viena svarbiausių Skandinavijos moterų tapytojų
Viena salė skirta pasaulyje mažai žinomai Norvegijos tapytojai Harrietai Backer. V.W.Hansen įsitikinimu, ji yra viena svarbiausių XIX–XX a. Šiaurės šalių menininkių, kuri dar būdama 16 metų savo dienoraščiuose išreiškė didžiulį troškimą tapti menininke:
„Nežinau, ar tai itin inovatyvu, tačiau ji laikėsi savo sugalvoto spalvų ir šviesos koncepto bei nuolatos perteikdavo kambaryje sėdinčias moteris.“
Jos tapyba pasižymi intymumu, tylumu, meditatyvumu. „Tai yra jos individualus stilius, kurio nesumaišysi su jokiu kitu tapytoju“, – komentavo V.W.Hansen.
„Be abejo, ji yra moteris, kas anuomet meno pasaulyje nebuvo įprasta. Šiaurės šalyse retai kuriai iš tiesų pasisekdavo prasimušti, joms nebuvo leidžiama studijuoti akademijose. Vienintelis būdas išmokti tapyti buvo individualios pamokos“, – tęsė.
Kritiko įvertinimas
Nepriklausomas architektūros istorikas, atvykęs įvertinti naujai iškilusio architektų kompanijos „Kleinhues + Schuwerk Gesellschaft“ darbo, Andreas Giacumacatos pasidalijo savo mintimis apie naująjį pastatą:
„Jis yra minimalistinis, tylus, jo dizainas paprastas, funkcionalus, be to, jis puikiai įsilieja į aplinką. Visai kitaip nei muziejus „MUNCH“, kuriame lankėmės vakar... Tiesa, kol kas dar nesu įsitikinęs, ar projektas buvo inspiruotas klasikinės architektūros, ar Karlo Friedricho Schinkelio.
Parinktos medžiagos, o ypač visa dengiantis akmuo, taip pat geros. Retai nutinka, kad ta pati medžiaga naudojama ir viduje, ir išorėje. Galbūt architektai norėjo išryškinti tai, kad abiejose pusėse verda toks pat gyvenimas. Gyvenimas viduje ir išorėje kuria dialogą.
Įdomu tai, kad salėse įdiegtas apšvietimas imituoja natūralią šviesą, kas yra vienas iš klasikinio XIX a. stiliaus muziejaus elementų.
Mano požiūriu, architektai kūrė jį nesivadovaudami šiuolaikinėmis architektūros tendencijomis. Šiandien jiedu pasakė įdomų dalyką – norime pamatyti, kaip šis muziejus atrodys po 50 metų, kai visi dabar dominuojantys stiliai nuslūgs. Manau, kad tai svarbi mintis, demonstruojanti mąstymą apie architektūrą, kuri nepaklūsta laikui. Tai yra tai, ko šiandien reikia chaotiškai bei siekiančiai viską aprėpti architektūrai, kurios niekas nebesupranta.“
