Dokumentinę fotografiją L.Skirpstas prisiminė pernai, kai tvarkydamas savo archyvą netikėtai aptiko šūsnį senų negatyvų. Nespalvotų, laiko ir aplinkos kiek pakeistų, tačiau be galo vertingų.
Taip pernai rugpjūtį gimė dar viena paroda – „1988 08 23 Vingio parke“. Tarp tūkstančių žmonių, prieš ketvirtį amžiaus suplaukusių į šį parką, buvo ir Leonardas, tuo metu dirbęs vieno žurnalo redakcijoje. Žinoma, savo fotokameros namuose nepaliko.
Tą pavakarę parke buvo daug fotografų – mėgėjų, profesionalų, jais apsimetusių KGB karininkų, milicininkų. Vienų jų fotojuostas metų skersvėjai išblaškė, kitų kadrai nugulė raportuose, ataskaitose, o Leonardas savąsias išsergėjo ir dalį jų pateikė parodos ekspozicijai.
Meilę nugalėjo laikas
Pernai prieš pat Sausio 13-ąją fotografas L.Skirpstas 15min.lt redakcijai atsiuntė gražios jaunos poros portretą ir prašymą kaip nors surasti nuotraukoje užfiksuotus jaunuolius.
„Spėju, kad jų atžalai greit bus 23-eji, – rašė L.Skirpstas. – Norėčiau juos surasti ir nufotografuoti dabar. Tačiau neišmanau, kaip jų ieškoti.“
Skaitytojų padedamas portalas 15min.lt išsiaiškino, kad L.Skirpsto objektyvas anuomet nukrypo į archeologą Arvydą Asadauską (Žvirblį) ir istorikę Nelę Asadauskienę (dabar – Kostinienė).
Paaiškėjo, kad Asadauskų, 1993 metais susilaukusių sūnaus, santuoka nutrūko 2002-aisiais. Meilė nugalėjo sovietų agresiją, tačiau meilę užmušė laikas.
Tėvą pakirto infarktas
L.Skirpsto nuotrauką iš autoriaus rankų antradienį atsiėmė Asadauskų 23 metų sūnus Tomas.
Nepriklausomoje Lietuvoje gimęs ir augęs vaikinas prisipažino apie Sausio 13-osios įvykius daugiausiai girdėjęs istorijos pamokose.
„Tie įvykiai žiaurūs, bet, be abejonės, labai svarbūs mūsų šaliai ir laisvei“, – 15min.lt sakė Tomas, studijuojantis Vilniaus universitete.
Buvo labai keista ir netikėta – iš pradžių nesupratau, kad ten – mano tėvai.
Tėvų, aktyviai dalyvavusių kovos už nepriklausomybę renginiuose, nuotrauką Tomas pirmą kartą išvydo praėjusiais metais internete.
„Buvo labai keista ir netikėta – iš pradžių nesupratau, kad ten – mano tėvai“, – neslepia.
Nuotrauką Tomas pasiliks sau kaip šeimos relikviją. Praėjusių metų kovą jo tėvą A.Asadauską pakirto infarktas.
Nors po skyrybų sūnaus ir tėvo santykiai trūkinėjo, tai Tomui – labai skaudi netektis.
Pastūmėjo grįžti prie ištakų
Paroda „Dienos ir naktys – būti ar nebūti“ vėl nukelia į tolimą ir kartu daugumai niekaip nepamirštamą Lietuvos istorijos tarpsnį.
„Ištarus Sausio 13-oji, mano kartos atstovams patikslinti metų tikrai nereikia. Lietus ir jį pakeitęs šaltis, laukimas atžlegant tankų nuo TV bokšto ir LRT pastato, vėliau – armatūrų tempimas renčiant barikadas, ilgam įšaldžiusias būsimojo parlamentarų viešbučio statybas. Sausio 13-oji man visuomet atsiduoda laužais ir nuo jų apsvilusiais žieminių batų puspadžiais.
Sausio 13-oji man visuomet atsiduoda laužais ir nuo jų apsvilusiais žieminių batų puspadžiais.
Laukto ir visai tikėtino Aukščiausiosios Tarybos šturmo išvakarėse savo diktofoną dėl visa ko palikau Nacionalinės bibliotekos direktoriaus Vlado Bulavo (1936–2004) seife. Priešingai nei mano bičiulis ir kolega Leonardas, savo fotoaparato nepatikėjęs niekam“ – prisimena kolega Gintautas Stalnionis.
Jis sako, kad Leonardas – vienas iš tų, kurie padeda pasklaidyti istorinius mūsų tėvynės puslapius.
„Džiaugiuosi, kad jis grįžo prie savo ištakų ir didžiuojuosi, kad buvau tarp tų, kurie skatino tokiam žingsniui“, – sako G.Stalnionis.
Maidanas fotoreporterio akimis
L.Skirpstas – profesionalus žurnalistas, 1980 metais baigęs studijas Vilniaus universitete. Pirmąją personalinę fotografijos parodą surengė Palangoje, dar mokydamasis vidurinėje mokykloje.
1976 metais jo darbai kartu su R.Požersko, V.Šontos, R.Paknio kūryba buvo eksponuojami Vilniuje, Fotomenininkų draugijos salone atidarytoje Pirmojoje jaunųjų fotografų parodoje. Baigęs studijas dirbo žurnalistinį darbą.
Gyvenimui pakoregavus darbo pobūdį, po ilgesnės pertraukos prie fotografijos grįžo prieš septynerius metus. Surengė personalinę fotografijų parodą sostinėje, po dvejų metų – dar vieną, 2010 metais – parodą Ukmergėje.
Gaila, kad mūsų istorija kartojasi XXI amžiuje: turiu galvoje Ukrainą, Maidaną. Lygiai tas pats scenarijus pritaikytas ir ten, tik žymiai daugiau žiaurumo, brutalumo ir agresijos.
Su fotoaparatu nesiskiria iki šiol. Leonardas užaugo nuostabiame Lietuvos pajūryje, todėl savaime suprantama, kad labiausiai jį traukia gamta. Kelionėse po Europos ir gerokai tolimesnius kraštus fiksuoja unikalius, UNESCO saugomus objektus – kraštovaizdžius, gamtos sukurtus paminklus, miestelius, statinius.
Dar nebuvo išsisklaidęs parako kvapas, kai specialiųjų pajėgų snaiperiai ten šaudė į taikius ukrainiečius. Pernai kovo 8-ąją surengta L.Skirpsto paroda „Maidanas: keturios dienos fotoreporterio akimis“ patraukia nesurežisuotais vaizdais, nuoširdžiais ir podraug giliais Ukrainos virsmo dalyvių portretais. Vilniuje atidaryta paroda vėliau pradėjo savo kelionę po Lietuvą.
„Gaila, kad mūsų istorija kartojasi XXI amžiuje: turiu galvoje Ukrainą, Maidaną. Lygiai tas pats scenarijus pritaikytas ir ten, tik žymiai daugiau žiaurumo, brutalumo ir agresijos“, – svarstė fotografas.
