Kedro skulptūrą lietuviai pastatė Novosibirsko katalikų bažnyčios katedros šventoriuje, varpinės nišoje.
„Trijų metrų aukščio tremtinių rūpintojėlis išdrožtas iš Sibiro medžio – kedro .Jis ateinančius du ar tris šimtmečius galvos apie tremtį istoriškai labai svarbioje vietoje – keli šimtai metrų nuo geografinio Carinės Rusijos centro. Jos sudėtyje Lietuva buvo 144 metus, nuo pirmojo Lietuvos-Lenkijos padalijimo iki Pirmojo pasaulinio karo“, – primena projekto iniciatorius dr. kunigas Rimantas Gudelis.
Lietuviai aplankys Tomską, Irkutską, Ulan Ude ir kitus tremtinių gyvenamus miestus.
Tremtinių Rūpintojėlį šventino Novosibirsko katalikų arkivyskupijos generalvikaras Andrejus Duklevski, lietuvių ir kitų tautinių bendruomenių nariai atnešė gėlių. Katedroje su jais susitiko iš Lietuvos atvykę dr. kun. R. Gudelis, dievdirbys A. Teresius, žurnalistai Skirmantas Pabedinskas ir Zinaida Paškevičienė.
Jie čia pradeda savaitės kelionę po tremtinių žemes ir likusias jų bendruomenes. Lietuviai aplankys Tomską, Irkutską, Ulan Ude ir kitus tremtinių gyvenamus miestus.
„Lietuvių bendruomenė Novosibirske, kurį nuo Vilniaus skiria 4,3 tūkst. kilometrų, mažutė, joje – vos kelios dešimtys žmonių.
Tremtinių Rūpintojėlis – vyskupo Juozo Verto sumanymas
Todėl tokie atminties simboliai, kaip Tremtinių Rūpintojėlis, jiems būtinai reikalingi. Kaip ir lietuvių apsilankymai bei katalikiškos mišios su lietuviškais elementais.
Jos vietinėje katalikų katedroje vyksta kas antrą sekmadienį, pamainomis su vokiečių bendruomenės pamaldomis“, – pasakojo dr. kun. R. Gudelis.
Tremtinių Rūpintojėlis – Sibiro katalikų apaštalinio administratoriaus vyskupo Juozo Verto sumanymas.
Tremtinių atminimu besirūpinantis J. Vertas pasirinko kenčiančio Dievo simbolį kaip lietuviškiausią ir labiausiai tinkantį tremties temai. Rūpintojėlis yra vienas populiariausių lietuvių vaizduojamojo meno bei tautodailės objektų, su juo lietuvių tauta turi stipriausius simbolinius ryšius, tapatindamasi savo tragiška istorija, gausia kentėjimų, nelaisvės ir priespaudos.
