Inovatyvi ekspozicija, išsidėsčiusi per visą tunelio ilgį, siekiantį 1280 metrų, veiks tik 16 valandų. Įgyvendinant projektą „Rail Baltica“ tunelyje laikinai stabdomas traukinių eismas, tad jau kitą dieną, gegužės 23 dieną, jame plušės rangovai – prasidės europinio geležinkelio statybų darbai.
2009 metais rekonstruotame ir pilnai modernizuotame tunelyje bus įrengtas sugretintas europinės ir plačiosios vėžės geležinkelis – tokį techninį sprendimą tunelyje Kaunas turės vienintelis pasaulyje.
Unikali proga
„Kauno geležinkelio tunelį kasdien traukinio vagonais kerta per 15 tūkst. keleivių. Tačiau vaikščioti po jį draudžiama, nes tai strateginis objektas, saugomas 24 valandas per parą, tad patekti jo vidun paprasčiausiai neįmanoma. Rengiamos specialios ekskursijos tunelyje yra itin retos, nekalbant apie renginius, kurių apskritai nėra buvę. Todėl naudodamiesi šia traukinių eismo pertrauka, kuri truks per visą vasarą, nusprendėme kauniečiams ir miesto svečiams sukurti įsimintiną istorinę pažintį su tuneliu, nes ateityje tokios progos, greičiausia, neturėsime“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.
Vienu iš miesto simbolių laikomas Kauno geležinkelio tunelis, kuris yra įtrauktas į Lietuvos Kultūros vertybių paveldo sąrašą, per savo 158 metų istoriją, turi ką papasakoti.
Šiuo metu jis yra ne tik vienas seniausių veikiančių tokių statinių Europoje, bet ir vienintelis iki šiol veikiantis Baltijos šalyse.
Statė prancūzai
Po Aukštųjų Šančių kalva iškastas tunelis pastatytas tarp 1859 ir 1861 metų.
Kauno geležinkelio tunelis, yra išskirtinis dar ir tuo, kad jame įrengta natūrali ventiliacija, kai paprastai įrengiamos dirbtinės. Dėl esamo nuolydžio susidarantis skersvėjis išpūsdavo arba ištraukdavo traukinio dūmus.
Tunelio statybai buvo pasamdyta „Ernest Gouin et Cie“ firma iš Paryžiaus. Šachtas ir galerijas iškasė vokiečių ir prancūzų šachtininkai – juos samdyti buvo pigiau, nei vietinius patirties neturinčius darbininkus. Nors matavimams naudotos labai paprastos priemonės: liniuotės ir virvės – tunelis buvo pastatytas labai tiksliai.
1944 metais atsitraukdama vokiečių kariuomenė tunelį susprogdino, panaudodama net septynis vagonus sprogmenų. Kadangi tunelis buvo strategiškai svarbus, sovietinė armija jį atstatė.
Nors tunelis skaičiuoja daugiau kaip pusantro amžiaus, tačiau jame įdiegtos modernios technologijos: elektrifikavimo ir signalizacijos sistemos, kontaktinių tinklų sistema, priešgaisrinė įranga, telekomunikacijos. Sumontuota ir šiuolaikiška vandens aptikimo sistema, milimetro tikslumu rodanti vandens lygį už tunelio sienų. Po bėgiais paklotas specialus kilimas, kuris avarijos atveju išsiliejus naftos produktams apsaugotų gruntinius vandenis.
Svarbi praktinė informacija lankytojams
Atvykimas. Atvykstantiems automobiliais rekomenduojama transporto priemones palikti Kauno geležinkelio stoties automobilių stovėjimo aikštelėse, nes tunelio prieigose automobilių stovėjimo aikštelių nėra. Iš Kauno geležinkelio stoties autobusų aikštelės kursuos specialiai pažymėti autobusai, kurie nuveš į parodos vietą. Taip pat galima atvykti viešuoju transportu (išlipti Viaduko stotelėje) arba pėsčiomis.
Parodos maršrutas. Įėjimas į parodą – nuo Kauno geležinkelio stoties (įėjimas į teritoriją prie Viaduko stotelės), o išėjimas Palemono pusėje. Ekspozijos ilgis – šiek tiek daugiau nei 1 km, kurį įveiksite trumpiau nei per pusvalandį.
Išvykimas. Tunelio pabaigoje Palemono pusėje nuorodos rodys kelią iki visų parodą aplankiusiųjų laukiančių nuolat kursuosiančių autobusų, kurie visus nemokamai nuveš į Kauno traukinių stotį.
Rekomendacijos dėl aprangos. Net esant šiltam orui lankantis parodoje rekomenduojama turėti megztinį ar kitą šiltesnį rūbą – temperatūra tunelyje keliais laipsniais žemesnė nei lauke. Tunelyje siaučia stiprus skersvėjis, pasirūpinkite, kad vaikai turėtų kepures, šalikėlius.
