Deja, bet Jacques'o Lipchitzo kūryba, kuria dėl sovietinės priespaudos buvo uždrausta domėtis, vis dar nėra iki galo atrasta. Būtent dėl šios priežasties Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus užsibrėžė tikslą ne tik supažindinti mus su šio litvako ir viso pasaulio piliečio darbais, bet ir atskleisti jo glaudžius ryšius su gimtuoju kraštu – Lietuva.
Stebina faktas, kad žinoma dar apie 30 skirtingų autorių darbų, iš kurių būtų galima sudaryti atskirą parodą, atliepiančią glaudų iškiliausių to meto dailininkų bei J.Lipchitzo ryšį.
Užmojis ganėtinai drąsus. Turint omenyje nedideles Gaono žydų muziejaus erdves, eksponatų pergabenimo, priežiūros ir paties J.Lipchitzo darbų kainas, buvo galima tikėtis, kad neišvysime žymiausių jo kūrinių „Mūsų gyvenimo medis“ bei „Prometėjas smaugiantis grifą“, tačiau lūkesčiai viršijami – ekspozicijoje matomos ne tik šių, bet ir daugelio kitų svarbiausių darbų didelio formato nuotraukos, apstu litografijų ir eskizų, ekskursijos metu padedančių iliustruoti parodos kuratorės, muziejininkės Aušros Rožankevičiūtės pasakojimą apie spalvingą skulptoriaus gyvenimą.
Ekspozicijoje puikiai atskleidžiama J.Lipchitzo kūrybos svarba pasauliniame kontekste. Tai iliustruoti padeda prancūzų fovisto André Deraino nutapytas skulptoriaus portretas. Stebina faktas, kad žinoma dar apie 30 skirtingų autorių darbų, iš kurių būtų galima sudaryti atskirą parodą, atliepiančią glaudų iškiliausių to meto dailininkų bei J.Lipchitzo ryšį.
Gyvenimo vitališkumas, auka ir mirtis, šeimos džiaugsmas bei demokratinės vertybės – šios temos vyrauja eksponuojamuose autoriaus darbuose.
Net ir nedideliu kiekiu kūrinių puikiai atskleidžiami visi skulptoriaus kūrybos etapai bei akstinai. Gyvenimo vitališkumas, auka ir mirtis, šeimos džiaugsmas bei demokratinės vertybės – šios temos vyrauja eksponuojamuose autoriaus darbuose.
Pavyzdžiui, skulptūra „Susitikimas“ – vienas pirmųjų jo darbų – nagrinėja vyro ir moters santykius. „Prometėjo smaugiančio grifą“ litografijos ir eskizai išreiškia pasipriešinimo fašizmui Europoje kismą – šis J.Lipchitzo darbas sulyginamas su jo bendražygio, taip pat kubisto Pablo Picasso paveikslu „Guernica“.
Piešinys skulptūrai „Pabėgimas“ (1940 m.) iliustruoja paties autoriaus sunkius išgyvenimus karo metais, o „Šeima“ – dukros gimimą, suteikusį begalinį džiaugsmą ir įpūtusį daugiau optimizmo tolimesniems menininko darbams.
Vienu svarbiausių parodos akcentų tampa jo prisirišimas gimtajam kraštui: „Esu skulptorius iš Lietuvos“, – tokiais žodžiais save pristatydavo J.Lipchitzas pasaulio meno galerijose.
Parodoje esantys tiek antikinių mitų, tiek Senojo Testamento motyvai atskleidžia J.Lipchitzą kaip žmogų, žydą ir menininką. Tačiau turbūt vienu svarbiausių parodos akcentų tampa jo prisirišimas gimtajam kraštui: „Esu skulptorius iš Lietuvos“, – tokiais žodžiais save pristatydavo J.Lipchitzas pasaulio meno galerijose.
Eksponuojami laiškai Vladui Vildžiūnui, Vytautui Landsbergiui ir kitiems byloja, kad net ir po daugelio metų ryšys su Lietuva, kuri tuo metu net neegzistavo kaip politinis vienetas, buvo be galo glaudus.
Dokumentai, praturtinti autentiškomis skulptoriaus šeimos fotografijomis, XX a. pirmųjų dešimtmečių Druskininkų vaizdai, atpažįstami dar ir dabar, padeda suvokti, kokią įtaką čia augusiam žmogui ir jo besiformavusiai asmenybei turėjo artima aplinka.
Paroda „Gyvenimas skulptūroje" Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje veiks iki rugsėjo 25 dienos.
