Toks paslaptingas „Publikos“ likimas susijęs visų pirma su pjesės turiniu – bene pirmą kartą Ispanijoje (30 metais!) pagrindinė dramos kolizija sukasi apie homoseksualią meilę ir drąsą nusimesti kaukes, būti savimi. Kita vertus, ir pjesės forma buvo visiškai nauja, nesuvokiama, keista, siurrealistinė.
Gintaras Varnas imasi statyti šia pjese jau nebe pirmą kartą. 1996 Jos eskizas buvo parodytas Atviros Lietuvos fondo surengtame forume‚ „Kaitos taškas“, o premjera - Nacionaliniame dramos teatre 1997 m. Minint F. G. Lorcos 100-ąsias gimimo metines buvo su suvaidinta „Publika” bei surengtas specialus F. G. Lorkos poezijos vakaras G.Varno 1996 m. F.G.Lorcos „Publikos“ pastatyme, kuris teatro kritikų vieningai pripažintas fenomenu - realizuota iki tol buvusi utopinė F.G.Lorcos „teatro po smėliu“ idėja.
Kas paskatino G. Varną po daugiau nei 10 metų grįžti prie jo pačio anksčiau statytos pjesės? Tai noras pateikti visiškai naują versiją.
„Tuomet tai buvo šmaikštus spektaklis apie teatrą ir publiką, (publika sėdėjo ant sukamo rato, kuris sukosi, o aktoriai vaidino aplink – užkulisiuose). Tai buvo mielas avangardistinis žaidimas, anot Gintaro Varno, neatskleidęs giliųjų pjesės temų, arba jomis prabėgęs paviršiumi”. Dabar visiškai pasikeitusi situacija valstybėje, visuomenėje ir teatre. „Publikoje” pagrindinės temos - žmogaus teisė būti savimi, nebijoti savo prigimties- tai gėjų tema, kurią Lorka vysto per meilę. Kita tema – labai susijusi su pirmąja – tai Teatro tema. Čia priešpastatomi du teatro modeliai – oficialusis – pramoginis, kuris nieko neužgauna, nieko nenervina, neįžeidžia, – ir „teatras po smėliu” – sąžiningas, atviras, provokuojantis, kuris tiek papiktina publiką, kad kyla „revoliucija” .
Lietuva- antra po Rumunijos homofobiškiausia šalis ES. Lietuvoje priimtas Naujas „„nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos“ įstatymas, kuriuo atvirai paminamos kitokių”, „netinkamų” visuomenės narių teisės, o kokios „kaukynes“ vyko Baltic pride eityniu metu! Kokia agresija tryško iš mūsų tautiečių minios! Todėl „Publika” dabar turėtų būti kaip atsakas valstybiniam idiotizmui ir visuomenės netolerancijai.
Situacija teatre pasikeitusi taip pat katastrofiškai - jei 1996 m. teatro tema nebuvo išvis aktuali, nes 70 - 80% spektaklių vis tik turėjo kai ką bendro su menu, o komercinis teatras buvo retenybė, tai dabar - gal tik 10 - 20% meno, o komercija ar pigus miesčioniškas pasilinksminimas baigia okupuoti viską, ypač valstybinius teatrus. Sąžiningo, menui tarnaujančio teatro tema ne tik aktuali, bet tiesiog skaudi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
Anoji „Publika”, nežiūrint to, kad buvo puikiai įvertinta kaip šviežio oro gurkšnis, vis tik išėjo per anksti ir liko tik meno faktu be didesnio visuomeninio rezonanso. Revoliucija nekilo. Labai norėčiau, kad dabar kiltų, bent jau žiūrovų galvose ir širdyse.
Fokusininkas. Ir koks teatras gali išeiti iš kapo?
Režisierius. Bet koks teatras išeina iš tos vietos, kuri ribojasi su drėgme. Tikras teatras dvokia išdilusiu mėnuliu. Kaukėms kalbant, gyvieji personažai jau virtę kaulo sagomis ant Golgotos sienų.
Reikia arba sunaikinti teatrą, arba gyventi teatre! Nėra ko švilpti pro langus!.. Pažinojau tokį žmogų, kuris šluodavo stogą ir valydavo stoglangius, kad įtiktų dangui.
Režisierius: Gintaras Varnas.
Scenografas: Gintaras Makarevičius.
Kompozitorius: Giedrius Puskunigis.
Kostiumų dailininkas: Juozas Statkevičius.
Vaidina: Emilija Latėnaitė-Beliauskienė, Elzė Gudavičiūtė, Gytis Ivanauskas, Sergejus Ivanovas, Mindaugas Jankauskas, Viktorija Kuodytė, Eimutis Kvoščiauskas, Edmundas Mikulskis, Martynas Nedzinskas, Antanas Obcarskas, Marius Repšys, Arūnas Sakalauskas, Vainius Sodeika, Dovydas Stončius, Ainis Storpirštis, Eglė Špokaitė.
Trukmė: 2 val. 20 min. Spektaklis vyks „Menų spaustuvės“ „Juodojoje salėje“. 2010 lapkričio mėn. 10,11 d. 19:00 val. Bilietus platina „Tiketa“. Bilietų kaina: 40, 50, 60 Lt.
