„Teatro aktoriaus profesija – efemeriška. Teatras – tikriausiai ryškiausias menas, kai kažkas scenoje įvyksta, žiūrovai išeina ir pamiršta. Man buvo įdomios aktoriaus jausenos, kai jis, pabuvęs Makbetas ar Hamletas, išeina į gatvę, o ten žmonės kavinėse geria kavą, bučiuojasi... Tuo tarpu aktorius vaikščioja su savo personažu. Tai mane labai domino“, – pjesės gimimo idėją aiškino jauna dramaturgė Aneta Anra.
Ji su G.Makarevičiumi pristato jau antrą bendrą darbą – prieš metus žiūrovai buvo pakviesti į kinematografinį spektaklį „Katinas Temzėje“. Pagrindinį vaidmenį naujame spektaklyje atlieka aktorius A.Bialobžeskis, iš kurio, anot pjesės autorės, ji vasarą „gavo lagaminą kritikos“. Tačiau artistas sutiko su aktorių išgyvenamomis būsenomis ir jausenomis, kurias A.Anra atskleidžia savo kūrinyje.
„Šioje medžiagoje man buvo svarbi menininko persona. Visa pjesė, atrodo, vyksta vieno žmogaus galvoje, atspindi kūrėjo būsenas. Kritikas – intelektinis pradas, mūza – kūrybinis pradas, kuris gali apleisti ar jį reikia prisikviesti, draugas velnias – lyg sąžinė ar būsena, kai bandoma nuglaistyti kampus“, – aiškino spektaklio režisierius G.Makarevičius.
Šalia realistinių scenų, anot statytojo, spektaklyje yra ir simbolinių linijų, kurios sujungia visą spektaklio audinį. Atmosferą spektaklyje padės sukurti ir filmuoti vaizdai iš režisieriaus atrasto apleisto sodo – iš ten pat į teatro sceną atkeliavo ir didelės medžių šakos, virtusios spektaklio dekoracijomis. Spektaklyje svarbi ir bitininko metafora, kai menininkas ieško minčių-bičių, bando jas sutvarkyti ir sudėlioti.
„Tokie niuansai ir sukuria spektaklio jauseną“, – tikino G.Makarevičius, atskleisdamas, kad spektaklyje „Bestija žydrom akim“ bus kalbama ir rimtai, ir su humoru.
„Spektaklio pavadinimas „Bestija žydrom akim“ gali turėti asociacijų su žodžiu „best“ (geriausias – anglų k.), tačiau gali reikšti ir „bestija“. Būtent šį klausimą mes ir sprendžiame su aktoriumi, kritiku ar mūza šiame spektaklyje“, – šypsodamasi sakė pjesės autorė.
