Aurelija Vainiūtė. „Sąmonė“
Netradicinis papuošalas „Sąmonė“, tai stiklo ir metalo junginys, su samanų struktūra viduje. Plastiškas objekto dizainas yra tarsi pačios gyvybės pulsavimo pavaizdavimas formoje. Aksesuarai skirti žmonėms, kurie patiria stresą, nuovargį ar vienišumo jausmą. Rūpinimasis samana suteikia dėmesingumo ne tik augalui, šio proceso metu galite atsipalaiduoti tiesiog stebėdami. Samana gaudama drėgmės atgaivina save vos per kelias sekundes, taip suteikiama galimybė pamatyti gyvybės atsinaujinimą ir transformaciją.
Augimas meniniame darbe tapatinamas su sąmoningumu. Sąmoningumas yra aiškaus ir aštraus proto būsena, padedanti sutelkti dėmesį į vidinius ir išorinius patyrimus dabartyje. Kai esate visiškai sąmoningas, jūs galite stebėti savo jausmus ir mintis tarsi per atstumą, be išankstinio nusistatymo bei visiškai kontroliuoti save ir savo emocijas.
Sąmoningumas gali būti pasiektas tik lavinant dėmesingumą aplinkai. Ši praktika visai paprasta, tačiau reikalaujanti nuoseklių ir ilgalaikių pastangų, visa tai padeda pagerinti santykius tiek su savimi, tiek su kitais žmonėmis, moko kantrybės ir disciplinos. Aksesuaras tampa tarsi meditaciniu varpeliu, primenančiu susikoncentruoti ne tik į savo išorinį įvaizdį, bet ir į vidinę būseną.
Danuta Šimelytė. DECODE
Daugelis žmonių jaučia poreikį tobulėti ir tai yra natūralu kiekvienam, tačiau labai maža dalis sugeba tai daryti. Viena iš priežasčių yra ta, kad daugelis abejoja savo sugebėjimais. Tobulėjimo procesas nėra lengvas, jis reikalauja drąsos rizikuoti, būti atviriems naujoms patirtims, klysti, o visa tai reiškia, kad nebebus saugumo jausmo, kuris labai svarbus kiekvienam. Taip pat socialinė bei kultūrinė aplinka savo normomis riboja žmonių saviraiškos galimybes.
Tai kolekcija apie saviraiškos paieškas, kuri apima drąsą būti su savimi pačiu, nepriklausomybę nuo aplinkos, savęs, bei savo kūniškumo ir kitų priėmimą tokiais, kokie yra, natūralumą ir paprastumą.
Kolekcija skirta realizuojantiems arba ieškantiems savęs realizavimo būdų, norintiems priimti save tokiais kokie yra su savo silpnybėmis ir trūkumais bei fiziologija.
Trukdžius, kurie stabdo saviraiškos procesą išreiškiau per klasikinį kostiumą, kuris simbolizuoja discipliną ir papročius, o potencialą, slypinti viduje, per apatinius drabužius, kurie dažniausiai yra slepiami.
Deividas Katkus. Insomnia
Šioje kolekcijoje naudojami tam tikri stiliai, pamėgti „rebel“ jaunimo. Šie stiliai plačiai žinomi, bei naudojami gatvės madoje, pavyzdžiui fetišistinis, trash'as bei pseudo prabanga. Šie stiliai įgauna pavadinimą Luxuariuos trash – prabangi šiukšlė. Būtent šią stilių samplaiką mes patiriame naktiniame gyvenime, kuriame apstu klubinės kultūros, neatsiejamos nuo narkotikų, šitaip prieiname prie drąsių stiliaus sprendimų, iš kurių sėmėmės įkvėpimo, kuriant kolekciją „Insomnia“.
Jaunimas leisdamas laiką klubuose dažnai išbraukia iš savo gyvenimo miegą, o pastarojo trūkumas ilgainiui sukelia nemigą. Miego sutrikime galime įžvelgti destrukciją, kurios apstu ir visoje kolekcijoje. Jaunas žmogus neturi pakankamai lėšų rengtis dizainerių gaminiais, todėl daro savas interpretacijas, naudodami gaminius iš padėvėtų drabužių parduotuvių, kurie yra derinami su neįprastomis, kartais net iš buityje randamų objektų sukonstruotomis detalėmis.
Ši kolekcija vartotojiškai visuomenei formuoja naują požiūrį į neįprastą madą atėjusią iš „underground“ naktinės kultūros.
Urtė Katiliūtė. Kolekcija GRAM-À-CAPUCHE
GRAM-À-CAPUCHE – močiutė su gobtuvu/močiutė rajone. (angl. ir pranc. žargonizmų mišinys). Tikslas: mažinti seno žmogaus atskirtį, priminti visuomenei apie senolių svarbą ir apie Lietuvą garsinusių menininkų nuopelnus tautai.
KOLEKCIJA PAGAMINTA IŠSKIRTINAI TIK IŠ DĖVĖTŲ DRABUŽIŲ IR DAIKTŲ. KOLEKCIJOS PAGRINDINIS ĮKVĖPIMAS – VILNIAUS MIESTO MOČIUTĖ IR SENELIS. Temos analizės metu stebimos ir dokumentuojamos jų aprangos manieros. Kolekcijoje įkvėpimas atskleidžiamas per siluetus, kirpimą, prigesintas spalvas, aksesuarus ir drabužių derinimą tarpusavyje. Drabužis įkvėpęs kolekciją – Vilniaus senolių dažnai vilkimas formalus kostiumas: švarkas arba kelnės (senelių dažnai vilkimi kartu). Kostiumas dekonstruojamas, jungiamas su kitais daiktais. Kolekcijos pagrindinis aksesuaras: rankinės ir maišai (alegorija į lietuvišką močiutę, dažnai matomą su mažiausiai dviem maišais vienu metu). Auskarai gaminami iš autorės močiutės pamėgtų plaukų segių ir skarų. Baltos galvos skaros – naudojamos dėl momentinės asosiacijos su močiute, taip pat tampa ,,bazė” spaudai. Kolekcijos avalynė – baltais dažais dengti sportbačiai. Tai taip pat nuoroda į Lietuvos senolius ir žavų kontrastą tarp jų aprangos stiliaus ir pasirenkamos avalynės (sportbačių).
GRAM-À-CAPUCHE – KOLABORACIJA SU LEGENDINIU FOTOMENININKU RIMANTU DICHAVIČIUMI. Kolekcija tampa vaikščiojančia, gyva Rimanto Dichavičiaus nuotraukų galerija. Menininko nuotraukos spausdinamos ant audinio ir ,,lopyjamos” ant drabužių. (aliuzija į priešindustrinę erą, kuomet žmonės drabužius lopydavo po keliasdešimt kartų.) Drabužio ,,lopyjamas” menu, būdas ne tik pratęsti jo dėvėjimo laiką, bet ir didinti jo vertę.
KIEKVIENAS ĮVAIZDIS TALPINA ĮVAIRIAS AUTORĖS PASTEBĖTAS KULTŪRINES NUORODAS.
Kolekcija – rašto darbo analizės metu prieitų išvadų rezultatas. Bakalauro rašto dalyje analizuojama seno žmogaus atskirtis nuo visuomenės, liečiamos vartotojiškumo, antrinio panaudojimo, dekonstrukcijos temos.