„JCDecaux“ premijos dalyviai „Pinigų uostas“: Lietuva yra globalios sistemos dalis

Žemiau – Kotryna Markevičiūtė kalbina „Pinigų uosto“ kolektyvą apie jų projektą ir pasiruošimą šių metų parodai.

– Papasakokite plačiau apie „Pinigų Uosto“ projektą – jus dominančias temas, kaip ruošiatės parodai ir ką joje pristatysite?

– „Pinigų Uostas“ – tai fiktyvios „ofšorinės“ bendrovės simuliacija, kurią pasitelkiame tyrinėdami su mokesčių slėpimu susijusius klausimus. Per „ofšorinės“ praktikos temą bandome paliesti tokius aspektus kaip globali pajamų nelygybė ir nematomi mechanizmai, kurie įgalina jos skleidimąsi. Mus taip pat domina su mokesčių slėpimu susijusių praktikų normalizavimo kelias, tyrinėjame šia veikla užsiimančias užjūrio įmones ir joms būdingą retoriką.

Šiandien egzistuoja daug bendrovių, kurios savo tinklalapiuose teikia „ofšoro“ paslaugas, siūlo konsultacijas, neretai iš jų retorikos galime suprasti, kad mokesčių mažinimo praktika tarsi yra labai normalus ir savaime suprantamas dalykas. Taigi šiame projekte mums svarbu išsiaiškinti tokių kvestionuotinų praktikų, kasdieną veikiančių šešėlyje, natūralizavimo kelią, bei kas motyvuoja individus arba įmones atsiriboti nuo savo valstybės ir valstybingumo klausimo, ir neprisidėti prie mokesčių mokėjimo, prie bendros gerovės kūrimo, bet ieškoti tik asmeninės naudos. Tuo pačiu gilinamės į istorinį aspektą, siekdami šiek tiek dekonstruoti, kokie mechanizmai, mąstymo būdai įgalina mokesčių slėpimo praktikas.

„JCDecaux premijos“ parodoje „Pinigų Uostas“ prisistatys kaip neva pirmoji lietuviška „ofšorinė“ kompanija, kurios tariami įkūrėjai, pasisėmę žinių apie „ofšoro“ praktiką keliose knygose ir Youtube kanaluose, nusprendė šią idėją pristatyti Lietuvoje. Jau turintys kontaktų valstybėse, kuriose yra įsikūrę „ofšoro“ centrai, jie šiuo metu užsiima rinkos tyrimais, o paroda pasinaudos kaip platforma savo veiklą aktyviai pristatyti lankytojams. Tai tarp ironijos, absurdo, rimtumo ir linksmumo balansuojantis pristatymas, kuriuo siekiame kelti kertinius su mokesčių slėpimo ir mažinimo praktikomis susijusius klausimus.

– Projektas daugiausiai koncentruojasi į globalius ekonominius ir socialinius klausimus. Kokį vaidmenį jūsų tyrimuose ir galutiniame projekte užima Lietuvos kontekstas?

– „Pinigų Uosto“ projekte Lietuvos aspektas yra labai svarbus ir vienas kertinių motyvatorių kalbėti šia tema. Visų pirma, mus domina parodyti ir priminti, kad Lietuva yra globalios sistemos dalis. Prisimenant nesenus įvykius, kaip „Panama Papers“ ar „Paradise Papers“, Lietuvoje reakcija į juos buvo ganėtinai santūri. Kartais atrodo, kad Lietuvoje aptariami tik regioninės svarbos klausimai, kurie tiesiogiai veikia kaimynines šalis, per absoliučiai tiesioginius kanalus. Tuo tarpu globalūs klausimai yra tarsi pamirštami, arba jie pasirodo ne tokie svarbūs. Jaučiamas toks nereikšmingos valstybės kompleksas, kurį prisiimame. Kita vertus, nedalyvauti yra lengva, tokia patogi pozicija neįpareigoja sprendimams. Tačiau daug aktyvesnė ir svarbesnė rolė brandžiai valstybei yra įsijungimas į diskusiją.

Gal Lietuvoje ši tema dar yra pakankamai ateitis, egzotika, tačiau svarbu užčiuopti problemą anksti. Kartais atrodo, jog kalbant šia tema trūksta aiškaus ryšio, kaip mokesčių mažinimo veiklos veikia žmogų. Globalioms korporacijoms slepiant ir mažinant mokesčius „ofšorinėse“ įmonėse nukenčia individai, kadangi jiems tokiu atveju atitenka didesnė mokestinė našta – valstybėms biudžetus surinkti vis tiek reikia. Bet koks šešėlis, kad ir kaip jis pasireikštų, galiausiai veda į įtampą tarp valstybės ir piliečio, valstybės gerovės mažėjimą.

– Projekto pristatyme užsimenate apie „nuolatinį keliautoją“, kas jis yra ir kaip tai siejasi su „ofšorine“ kultūra?

– Nuolatinio keliautojo (angl. Perpetual traveler) teorija buvo iškelta dar XX a. antroje pusėje. Ji teigia, jog individas, nuolat keliaudamas, neapsistodamas vienoje vietoje ir išskirstydamas verslą keliose valstybėse gali drastiškai sumažinti mokamus mokesčius. Taip gyvendamas nuolatinis keliautojas nepalieka pėdsakų ir tarsi niekam neįsipareigoja, gyvena valstybėje tik tiek, kiek jam naudinga. Panašiai ir „ofšoro“ praktikos naudoja lozungus, paremtus individualistine nauda – pavyzdžiui, „keliauk ten, kur su tavimi elgiasi geriausiai“ – taip tarsi neįsipareigojant valstybei ir bendrai gerovei, egzistuojant tik tiek ir tol kol patogu. Ši teorija yra viena iš dabartinės „ofšorų“ retorikos ištakų ir atskleidžia daug mums svarbių jautrių įtampų, mąstymo apie save bei savo santykį su valstybe būdų.

– „Pinigų Uosto“ vizualinį identitetą sukūrėte pasitelkdami žymių „ofšorų“ kompanijų vizualinę logiką. Papasakokite apie kūrybinį procesą, ko šiuo dizainu siekiate?

– „Pinigų Uosto“ identitetu norėjome dar labiau sustipirinti absurdišką šio verslo pusę. Ištyrus ir peržiūrėjus nemenką „ofšorinių“ bendrovių imtį, išskyrėme tam tikrus jų naudojamo vizualaus identiteto motyvus bei jų komunikuojamas vertybes, logiką. Dažnai šios įmonės naudoja gan standartinį dizainą, kuriuo siekiama sudaryti patikimumo, normalumo įvaizdį. Šie vizualiniai identitetai dažniausiai nėra niekuo ypatingi, tvarkingi, tačiau savo tam tikru išoriniu normalumu atlieka moraliai kvestionuotino verslo legitimavimo funkciją.

„Ofšoras“ yra labai slidi sfera, kurią nuolat keičia ir destabilizuoja vis kintantys įstatymai ir teisės reglamentai. Tad perdėtas pasitikėjimas ir vizualus legitimavimas, kurį tos įmonės dažnai rodo, jų retorika, tarsi suponuoja ekspertizę, nors dažnai ji yra grįsta spekuliacijomis

Taigi vienas iš „Pinigų Uosto“ vizualinio identiteto tikslų yra tarsi aproprijuoti tuos motyvus, fikcinę bendrovę įkraunant dirbtiniu pasitikėjimu savimi ir versliškumu. Balansuojant tarp to, kas yra tikra ir atpažįstama, standartinio „ofšorui“ būdingo dizaino ir absurdiškumo parodyti, kad dažnai po tais identitetais gali nebūti nei ekspertizės, nei turinio, kuris, be to, yra labai moraliai kvestionuotinas.

Trečioji „JCDecaux premijos“ jaunųjų menininkų paroda (kuratoriai Adomas Narkevičius ir Monika Kalinauskaitė) ŠMC duris atvers šių metų pabaigoje. „JCDecaux premija“ – tai ŠMC ir „JCDecaux“ 2016 metais įsteigtas kasmetinių parodų ciklas, siekiantis skatinti jaunųjų Lietuvos menininkų kūrybą, jos sklaidą Lietuvoje ir užsienyje bei visuomenės susidomėjimą šiuolaikiniu menu. Vienkartinė 3000 eurų dydžio premija, įsteigta „JCDecaux“, tarptautinės komisijos sprendimu skiriama vienam parodos menininkui ar kolektyvui už pristatomo kūrinio meninės raiškos originalumą bei aktualumą.

Be Pinigų Uosto šiais metais konkurso būdu dalyvauti parodoje buvo atrinkti penki Lietuvos jaunosios kartos menininkai – Matas Janušonis, Goda Palekaitė, Anastasija Sosunova ir Gabrielė Adomaitytė.