Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius į programos pristatymą susirinkusiems žiniasklaidos atstovams teigė, jog šis festivalis jau tapo miesto gyvenimo dalimi – jei kuriais nors metais jis neįvyktų, vilniečiams ir miesto svečiams „Kultūros nakties“ tikrai trūktų. „Mano misija yra visus pakviesti panaktinėti“, – sakė R.Šimašius.
Festivalio iniciatorė ir Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Daina Urbanavičienė priminė, jog pirmoji „Kultūros naktis“ buvo suorganizuota kaip vienas iš „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ renginių, o programa nuo 40 renginių pirmaisiais metais vėliau išsiplėtė net iki 200 iniciatyvų. Pasak D.Urbonavičienės, ilgainiui buvo pradėta orientuotis ne į kiekybę, o į kokybę, ir per šį dešimtmetį „Kultūros naktis“ atrado savo vietą Vilniaus mieste bei užsiaugino tiek menininkų, tiek užsienio partnerių ratą.
Pasak D.Urbonavičienės, per šį dešimtmetį „Kultūros naktis“ atrado savo vietą Vilniaus mieste bei užsiaugino tiek menininkų, tiek užsienio partnerių ratą.
„Kultūros nakties“ projekto vadovė Judita Strumilaitė teigė, jog renginio prioritetai bėgant metams nesikeitė – organizatoriai siekia supažindinti miestiečius su pamirštomis urbanistinėmis erdvėmis bei suteikti galimybę kultūra pasidžiaugti visiems, būtent todėl visi projekto renginiai yra nemokami. Šiemet programoje buvo orientuojamasi į atviras erdves, o projekto organizatoriai sudarė ir specialią programą, kurioje išskyrė 20 renginių.
Šiemet programoje buvo orientuojamasi į atviras erdves, o projekto organizatoriai sudarė specialią programą, kurioje – 20 išskirtinių renginių.
J.Strumilaitė atkreipė dėmesį į šiuolaikinio cirko programą „Menų spaustuvėje“, kur pasirodys lietuvių ir prancūzų cirko atstovai, kroatų ir lietuvių šokio spektaklius Paveikslų galerijos kieme, lenkų trupės gatvės teatro spektaklį „Peregrinus“, pasakojantį apie žmonių susvetimėjimą šiuolaikiniame pasaulyje, bei šeimų zoną Bernardinų sode.
Šių metų specialiojoje programoje vilniečiai turės galimybę išvysti smėlio mašinėlę, Katedros aikštėje kuriančią efemerišką poeziją, ir instaliaciją-performansą, kviečiantį keliauti sąmonės labirintais, dalyvauti grupės „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ koncerte ar pasižiūrėti lietuviško kino klasiką, lydimą repo tekstų.
A.Kaušpėdas pabrėžė, jog mūsų visuomenėje dar yra išlikę daug sovietinių atributų, institucinių barjerų, kuriuos tokie tarpdisciplininiai projektai padeda laužyti.
Dar vienas intriguojantis renginys – filmų apie Vilniaus mažąjį teatrą peržiūra ir muzikinis poezijos vakaras su muzikantu Algirdu Kaušpėdu ir poetu Gintaru Patacku. A.Kaušpėdas tikino besidžiaugiantis, jog Vilniuje vyksta tokie renginiai, nes jie padeda rasti naujų meno pateikimo formų.
„Man visad buvo nesuprantama, kodėl muziejai dirba tik iki 17 valandos“, – sakė A.Kaušpėdas, pabrėždamas, jog mūsų visuomenėje dar yra išlikę daug sovietinių atributų, institucinių barjerų, kuriuos tokie tarpdisciplininiai projektai padeda laužyti.
Vėliau įsidrąsinau rašyti ir pats, nes, pasirodo, būti poetu, nėra taip jau sudėtinga, – juokavo A.Kaušpėdas.
A.Kaušpėdas sakė, kad poetai sovietmečiu buvo tarytum gigantai – jis ir pats norėjo būti poetu, todėl šliejosi prie A.Patacko, kurį vadina savo mokytoju ir lietuviškuoju Bukowskiu. „Vėliau įsidrąsinau rašyti ir pats, nes, pasirodo, būti poetu nėra taip jau sudėtinga“, – juokavo A.Kaušpėdas.
Kaip ir kasmet, per „Kultūros naktį“ važinės naktiniai autobusai, o kultūros labirintuose nepasiklysti padės renginio savanoriai, kurių šiemet – net 200.
