Žmogus vis gyvena sistemoje. Kas dieną jis eina į darbą, grįžta, renkasi standartinį kiną, pamiega, pavalgo ir vėl eina į darbą. Jis turi vienokį ar kitokį statusą visuomenėje, dėvi kažkokią kaukę ir elgiasi, kaip jam yra primetama nuo pat mažens. Bet kas nutiktų, jei apie tai nesusimąsčiusį žmogų nuvežtum į mišką, į plyną lauką ir paklaustum – kas tu esi? Kas tuomet jis būtų – be statusų, be standartinių santykių, bendravimo, visuomenės supratimo?
Ir koks žmogus yra po to, kai susimąsto apie tai, kas yra jis..... Kas yra žmogus apskritai... Kada jis laisvas ir kada ne?
Kas yra žmogus? Ir kas yra tik žmonių primetamos taisyklės, varžtai, koks žmogaus – sraigtelio vaidmuo dideliame „tobulos“ visuomenės mechanizme?
Tai spektaklis apie šį ribos peržengimą, apie savęs pažinimą, apie vidinę laisvę, apie žmoguje slypinčius jausmus, apie nuolatinę kovą dėl išlikimo savimi, apie tyrą jausmą tarp vyro ir moters. Žmogaus veržimasis į laisvę išreiškiamas ekspresyviu šokiu, gyva muzika. Būtent gyvos muzikos pasirinkimas leidžia labai jautriai reaguoti į veiksmą scenoje. Muzikantai groja fleita, gitara, perkusija. Kartu įjungtas ir žinomos džiazo vokalistės Andrės Pabarčiūtės vokalas.
Bilietai platinami Nacionalinio dramos teatro kasose
Choreografė Loreta Juodkaitė
Šoka : Andrius Žužžalkinas ir Jolanta Kriščiūnaitė
Muzikantai: Indė Jurgelevičiūtė, Martynas Sučyla, Andrius Sinkevičius
Daininikė Andė Pabarčiūtė
