Baltijos aplinkos forumas (BEF) šiuos tyrimus pristatys ir artėjančioje pirmojoje ekologiškų produktų ir paslaugų namams parodoje-forume „Eko logika”, kuri vyks Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo” lapkričio 6-8 d., Baltijos aplinkos forumas (BEF) rengs žaidimus mažiesiems ir žmogiška interaktyvia forma perteiks, kaip vengti blogų medžiagų, pavyzdžiui, kaip parduotuvėje išsirinkti teisingą ir mažiausiai kenksmingą indų ploviklį. Pasak parodos rengėjų, parodoje žmogus įgis žinių ir galės sąmoningai keisti tai, kas, jam pačiam dažnai net nežinant, kenkia.
O ką apie eko-logiką ir gyvenimą be „dulkių“ mano Jurgis Didžiulis? Uždavėme jam 10 klausimų apie tai.
1. Viena tarptautinė bendrovė aną savaitę atsiuntė užklausą dėl darbo. Jei nori kandidatuoti, turi atsakyti į kelis klausimus, iš kurių pirmas – kada ir kur paskutinį kartą dirbote savanoriu? Jei atsakai neigiamai, toliau pildyti nieko ir nebereikia, čia anketa ir baigta. Kodėl savanorystė tokia svarbi?
Jei žmogus neturi užklasinių pomėgių, būrelių, papildomų ir neatlygintinų veiklų, tai jis yra labai neturtingas, nors jo sąskaitoje gali būti labai daug pinigų
- Savanorystė – labai įdomi tema. Argi mūsų gyvenimas ir kokybė apibendrinami tik pirkiniais ir mūsų darbine veikla? Jei matuoji savo dienas klausimais „Kiek uždirbu?” ir „Kiek išleidžiu?”, tai tada, drįstu sakyti, gyveni labai buką gyvenimą. Socialinė atsakomybė – tai malonumas, o ne prievarta. Juk bendrauti su žmonėmis, dalintis idėjomis ar paslaugomis – tai labai gera ir įdomu. O jei neturi veiklų, vadinasi, esi asocialus ir tai jau veda prie psichopatijos. Jei žmogus neturi užklasinių pomėgių, būrelių, papildomų ir neatlygintinų veiklų, tai jis yra labai neturtingas, nors jo sąskaitoje gali būti labai daug pinigų, o jis pats - kupinas kvalifikacijų.
2. Kas Jums yra „socialiai atsakingas verslas”?
- Įmonei, jei ji yra socialiai atsakinga, labai sunku metų pabaigoje įrašyti ir pinigais įvertinti savo visuomeninius nuopelnus, negali pademonstruoti didelių finansinių pasiekimų, bet jos visuomeninė veikla brangi ir reikšminga. . Tai socialinis kapitalas. Tai ryšiai ir santykiai. Štai, pažvelkim, visi socialiniai tinklai – jie juk beverčiai, jei jų turinio nesukurtų žmonės. Arba tokios iniciatyvos kaip Dalinuosi.lt arba Uber.com. Tai puikūs pavyzdžiai kaip visuomeninių ryšių dėka uždirbami pinigai. Viena – lietuvių idėja, kita – tarptautinis tinklas, tačiau mintis ta pati – pasidalink, kuo gali. Vienur galiu daiktų nei pirkti, nei išmesti, o apsikeisti, o kitur – važiuoti dykai, su kitu sutaręs, o kitą kartą pats ką nors pakeliui pavėžinti. Tai ir yra ekologiška Eko Logika ir čia vyrauja mainai ir pasitikėjimas, o ne mada ir šūkiai.
3.Tikrai, pakalbėkime apie madą. Drabužiai irgi gali būti deklaracija: neseniai savo profilyje socialiniame tinkle paskelbėte, kad dėvėsite vis daugiau lietuvių dizainerių ir gamintojų gaminių: „Pamažu artėju prie tikslo dėvėti rūbus, su kuriais turiu prasmingesnius ryšius: Lietpaltis – Labadiena, megztukas ir kelnės - Erica Jennings for Happeak, batai - Mikio Mikeliūno rankų darbas, kepkė - Courtesey of Mikis. Pinigėliai lieka Lietuvoje ir aš ne tik gerai atrodau bet ir puikiai jaučiuosi!” Kodėl tai svarbu?
- Kur leidi pinigus, tai ir yra tavo politinė išraiška. Jei perki iš vietinių, tai politiškai palaikai vietinį verslą, jei - ekoprekes, tai vertini žmones, kurie vadovaujasi tomis pačiomis vertybėmis, kaip tavo. Per pirkinius išreiški savo poziciją. Kaip rašė Adam'as Smith'as, sukūręs šiuolaikinio ekonomikos mokslo pamatus, apie nematomą ranką rinkoje, taip aš sakau, kad sąmoningas pasirinkimas ir sąmoningas apsipirkimas gali padaryti mūsų rankas matomas.
4. Ar muzika Jums irgi yra deklaracija, ar vien džiaugsmas?
Tai yra ir džiaugsmas, bet ir priemonė, taip. Išreikšti save, gydyti. Ir gydytis. Tai terapija ir komunikacijos priemonė. Kalba, kurią kaip panaudosi, taip ir turėsi. Man labai gaila, kad dabar muzika labai komercializuota. Mes labiau ją linkę vartoti nei mėgautis. Todėl mes nebegrojame namuose, už visą muziką raginama mokėti. Muzika tikrai yra kaip kalba: juk išgirsti ir pakalbėti gali eiti į didelę mokamą konferenciją, bet gali ir virtuvėje, kur įvyksta daug įdomių, prasmingų ir daug ką keičiančių pokalbių. Muzika yra labai daugiafunkciška.
5. Esate vegetaras. Sakykite, o kodėl visavalgių niekas neklausia, kodėl valgai mėsą, o štai vegetaras klausimo, ką valgai ir kodėl nevalgai mėsos, sulaukia dažnai?
- O, tai labai nesudėtinga! Tai pripratimo klausimas, sociokultūriniai kondicionavimai. Jei žmogus priklauso mažumai, tai jam sunkiau pakeisti tendencijas. Tai jis jau ir nuošalėje, jis outsider'is. Lietuvoje tai tikrai taip. Tačiau esu optimistas ir matau: didėja ne tik tolerancija, bet galimybė skaniai ir sveikai gaminti. Jau nekalbant apie sąmoningą suvokimą, kad maistas – tai mano degalai, tai ką aš kišu į burną, tokią energiją man ir sukuria.
6. Ką dar stebite kiekvieną dieną , ar jaučiate, kad pavojingų cheminių medžiagų problema Jums aktuali?
- Štai pavyzdys: buvau Kinijoje ir turguje po kelis dolerius pripirkau žaislų vaikams. Atrodė, rojus! Berniukai tada dar buvo maži, pasaulį pažino, kaip ir visi vaikai, viską kišdami į burną. Kaip pagalvoju dabar, siaubas, kas galėjo nutikti! Tačiau jau galiu suvokti, kad tam reikalingas ypač griežtas reglamentavimas, ir tampa aišku, kodėl Europos Sąjunga taip ryžtingai veikia įvairiausios apsaugos sistemoje. Privalome žiūrėti, stebėti ir pastebėti mažiausias smulkmenas, kas ir kokiais keliais ateina į mūsų namus.
7. Ar Jūsų sūnūs Pranas Emilijus ir Antanas sąmoningą tėvų pasirinkimą patiria kiekvieną dieną?
- Taip, žinoma. Aš kalbu labai paprastai. Rodau tris šiukšliadėžes namuose ir sakau: „Vaikai, pasaulyje nėra šiukšlių, viskas yra kažkieno kito maistas. Kaip jūs nemėgstate brokolių, taip plastiko dėžutė nemėgsta metalo. Ji valgo plastikines atliekas, popieriaus dėžė – popierių, o metalo šiukšliadėžei skanu metaliniai dalykai”. Taip mes ir augame – per žaidimą ir praktikuodami.
8. Koks būtų Jūsų patarimas, norintiems šiandien pradėti gyventi šviesiau?
- Vienintelis patarimas – darykite tai, kas jums suteikia malonumą ir aistrą. Nesikankinkite.
9. Dainius Kepenis, Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas, visada sako, kad tai, kas dabar yra gerai, vėliau bus blogai, o tai, kas dabar blogai – bus gerai. Esą, jei kemši tortus dabar ir tau smagu, tai turi žinoti, kas laukia rytoj. „Patogu ir malonu” skamba labai viliojančiai...
- Disciplina turi būti, be jokios abejonės. Tokia, kuri nevargina ir priduoda prasmės bei gyvenimo džiaugsmo. Tarkim, tai mankšta kiekvieną dieną. Aš ją darau dėl to, kad noriu ir niekas manęs neverčia. Gal tai ir nelengva, bet juk smagu žinoti, kad ilgiau išliksiu sveikas. Arba jei apsisprendi nebevalgyti mėsos, tai pirmą dieną griebiesi už galvos, esą nėra ką valgyti, bet paskui pamatai, kad jei išmokai ir tofu sūrį pasigaminti, ir įvairių rūšių lęšių išsivirti, tai gyvenimas įgyja daugiau spalvų ir jautiesi priėmęs dar vieną teisingą iššūkį. Kitaip tariant, priverstinai „eko” nebūsi. Jei toks tapai, vadinasi, nepagavai kampo.
10. Grįžkime prie tų dulkių tyrimo. Kokios emocijos aplankė, sužinojus rezultatus?
- Sukėlė daug emocijų, nes tam tikrų medžiagų mano kraujyje rado daug daugiau, negu pas vidutinį vartotoją. Nežinau, kokios to priežastys – ar mano vaikystė, ar šalys, kur gyvenau, ar specifinio darbo pobūdis? Man daug svarbiau buvo suprasti ir rasti atsakymus, o koks galutinis viso to poveikis? Tai, kas nenatūralu – kaip tai veikia mano sveikatą? Todėl, kad ateityje nepasigailėtume, norisi, jog žmonės suvoktų, kiek daug blogio gali suteikti tos kenksmingos medžiagos. Kas žino, ar jos sukels kažkokį vėžį, ar tik sugadins nuotaiką?
