Jūros šventė: Žemės ūkio ministerija kviečia į Žvejų krantinę

„Lietuviams jau nuo seno jūra buvo labai artima. Tiek praėjusiame amžiuje, tiek ir šiandien Jūros šventė kviečia mus būti kartu ir didžiuotis, kad esame jūrinė valstybė. Baltijos jūra – mūsų kelias į pasaulį, o pasaulio – į Lietuvą. Šiemet kviečiame visus į Žvejų krantinę, tikimės, kad tai taps gražia tradicija, o žvejai prisijungs prie Lietuvos augintojus vienijančio projekto – „AuGink savo kraštą“, – sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Viena didžiausių šiųmetės Jūros šventės naujienų – stebuklinga Teatro aikštė. Gerai pažįstama erdvė šventės metu pasikeis ir taps ypatinga poilsio zona, kurioje lauks žaliuojantys augalai, fontanai, skambūs muzikos garsai bei nauji, patogesni sprendimai šventės lankytojams.

Tradiciškai svarbiausių miesto švenčių metu Danės krantinės Šiauriniame rage atgimsta Žvejų krantinė. Ypatingą reikšmę ši krantinė įgauna Jūros šventės metu, kai klaipėdiečius ir miesto svečius vilioja didžiausia vasaros mugė Lietuvoje. Šiemet, siekdama kuo plačiau pristatyti žvejybos sektorių ir pasidalyti geriausiomis žuvininkystės tradicijomis, į Žvejų krantinę kviečia  Žemės ūkio ministerija. Krantinėje žvejai ketina atskleisti nacionalinės žuvies – lyno gaminimo ypatumus. Būtent šiai žuviai atiteko bene svarbiausias titulas pavasarį vykusiuose rinkimuose.

Lynas – karpžuvių atstovas, kuris yra bene vienas iš gausiausių būrių žuvų sistematikoje. Būtent šiam būriui priklauso nemaža dalis visų pasaulio gėlavandenių žuvų rūšių, Lietuvos žuvų sąraše yra daugiausia būtent šio būrio atstovų. Lynas užauga net iki 60 cm ilgio bei iki 7,5 kg svorio. Lynas žmones pakerėjo savo auksinių atspalvių grožiu, paslaptingumu ir ištverme. Jis – povandeninių džiunglių valdovas, kuris itin vertinamas ir kulinarijoje.

Žvejų krantinės atidarymas vyks penktadienį 16 val. Šiauriniame rage.

Šeštadienį lygiai vidurdienį bus pagerbti žuvusieji Baltijos jūroje. Ši kasmetė ceremonija yra viena seniausių ir gražiausių Jūros šventės tradicijų, kuri gimė dar 1934 metais, kai buvo organizuojama pirmoji šventė. Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ceremonijoje dalyvaus plaukdama laivu „Darius“.

Viena didžiausių šiųmetės Jūros šventės naujienų – stebuklinga Teatro aikštė. Gerai pažįstama erdvė šventės metu pasikeis ir taps ypatinga poilsio zona, kurioje lauks žaliuojantys augalai, fontanai, skambūs muzikos garsai bei nauji, patogesni sprendimai šventės lankytojams. Du baltosios fiestos vakarus Jūros šventės svečius miesto gatvėmis ves Klaipėdos senamiesčio simbolis – kaminkrėtys. Išskirtinės istorijos, jaukūs miesto vaizdai ir netikėti atradimai suguls į vieną nepaprastą vaizdo projekciją „Kaminkrėčio akimis“.

Šiemet 81-ojoje Jūros šventėje nepritrūks linksmybių ir spalvingų renginių, kuriuose tikimasi sulaukti rekordinio dalyvių skaičiaus.