Klaipėdos centrinėje Atgimimo aikštėje susirinkusi minia neleido karštiesiems gruzinams nulipti nuo scenos: čia septynių vyrų – tikrų džigitų – choras traukė ugningas ir jausmingas karo ir meilės dainas, o jų pasirodymą kas kartą pakeisdavo dešimties jaunų ir temperamentingų vyrų ir moterų šokių kolektyvas.
Neįsivaizduojama energija ir drąsa suspindėjęs Gruzijos nacionalinis ansamblis su nevaržoma aistra sudrebino žiūrovų širdis.
„Neturiu žodžių apsakyti, kaip mums patiko šis ansamblio pasirodymas. Tiesiog nuostabu, kad „Jūros šventė“ pateikė tokią dovaną festivalio lankytojams – galimybę iš arčiau pažinti Gruzijos kultūra ir atgaivinti bei naujam gyvenimui uždegti per amžius gyvuojančią Lietuvos ir Gruzijos tautų draugystę“, – sakė vienas iš festivalio lankytojų, neseniai iš jūros grįžęs laivo kapitonas Nasvytis.
Tokiais ir ne mažiau šiltais žodžiais Gruzijos akademinio Melitono Kukhianidzės dainų ir šokių ansamblio pasirodymus palydėjo ir kiti „Jūros šventės“ dalyviai.
Narių jausmingumą ir energiją sustiprino įspūdingi nacionaliniai kostiumai, kuriuos šokėjai keisdavo prieš kiekvieną šokį. Turbūt nedaugelis festivalio lankytojų galėjo įsivaizduoti, kad taip temperamentingai šokti ir dainuoti vilkint šiuos storos medžiagos kostiumus gali būti didelės fizinės ištvermės reikalaujantis darbas.
„Iš tiesų kiekvienas mūsų kostiumas su aksesuarais gali sverti iki 10 kg., tad kiekvienas šokėjas ir dainininkas turi būti ne tik puikios fizinės formos, bet ir turėti didelę ištvermę bei pasiaukojimo jausmą. Būtent tuo pasižymi visa gruzinų tauta“, – sakė vienas iš ansamblio vadovų.
Svilinant tropiniam karščiui, kuris šiemet džiugino „Jūros šventės“ lankytojus, Gruzijos ansamblio šokėjai surengė ne tik du koncertus mieste, bet ir specialų pasirodymą Smiltynės paplūdimyje prie jūros.
