Muziejaus edukatorė Ieva Jašinskienė sako, kad dvi dienas bus renkami įkalčiai, įrodymai ir net menkiausios užuominos, padėsiančios atrasti išnykusį aštriašnipį eršketą.
„Ką nors žinančius ar turinčius bet kokios informacijos, – šypsosi muziejininkė, – prašome kreiptis į Lietuvos jūrų muziejaus ekologinių tyrimų biuro darbuotojas (stendas 4.32).“
Pasak Lietuvos jūrų muziejaus biologo Sauliaus Karaliaus, šios vertingos žuvys Baltijos jūroje ir į ją įtekančiose upėse išplito po paskutinio apledėjimo, o išnyko praėjusio amžiaus viduryje.
„XIX a. – XX a. pradžioje eršketai atplaukdavo neršti į Nemuną iki Druskininkų ir Nerį, – pasakojo biologas. – Paskutiniai eršketai Lietuvoje sužvejoti: 1939 m. Nemune ties Vilkija (2,5 m ilgio, 122 kg svorio); 1955 m. Kuršių mariose ties Nida (2,54 m ilgio, 120 kg svorio ikringa patelė); 1960 m. Baltijos jūroje ties Nida (2,1 m ilgio, 82 kg svorio patinas). Vėliau Lietuvos vandenyse eršketų sugauta nebuvo.“
Biologas sako, kad Baltijos jūroje dar gali pasitaikyti suaugusių žuvų ir jauniklių. Jeigu mažės vandenų tarša ir pavyks įgyvendinti Vokietijoje pradėtą ir Lietuvoje taip pat vykdomą eršketų atkūrimo projektą, ateityje populiacija turėtų atsikurti.
Eršketams didžiausia neigiamą poveikį turėjo Baltijos jūros priekrančių, Kuršių marių ir Nemuno vandens tarša, intensyvi verslinė žvejyba ir laivyba, sąnašų kaupimasis ir Nemuno deltos seklėjimas. Šiuo metu grėsmę kelia ir Kauno hidroelektrinės užtvanka, užkirtusi kelią į buvusias nerštavietes Nemuno vidurupyje. Norint atkurti šią rūšį, būtina mažinti Baltijos jūros priekrančių, Kuršių marių ir Nemuno vandens taršą, nebestatyti naujų užtvankų Nemuno žemupyje, gilinti Nemuno deltos atšakas ir įsijungti į populiacijos atkūrimo programas.
Lietuvos jūrų muziejus parodoje „MOKYKLA“ visą šią istoriją prisistatys neįprastu formatu.
„Savo stende žaisime detektyvus ir ieškosime dingusios eršketo, rinksime įkalčius, įrodymus, kalbėsimės su „įtariamaisiais“, – pasakoja edukologė Ieva Jašinskeinė. – Be abejonės, pristatysime ir muziejaus edukacines programas, kultūros paso galimybes.“
Lietuvos jūrų muziejuje lankytojai taip gali pamatyti eršketus. Tačiau tai – Kaspijos jūros gyventojai, atgabenti į muziejų prieš penkiolika metų. Šie eršketai – muziejaus pasididžiavimas ir puošmena, kai kurių ilgis jau viršija 2 metrus. Jie savo dydžiu ir archajiška forma stebina lankytojus, plaukiodami virš jų galvų garsiajame muziejaus povandeniniame tunelyje.
