Savo gastroles Lietuvoje jie pradėjo didelio susidomėjimo Rusijoje sulaukusiu Antono Čechovo spektakliu „Dėdė Vania“. Lakonišką A.Čechovo kūrybą Rusijos scenoje mėgino atskleisti daugybė režisierių, tačiau, regis, būtent R.Tuminas rado tinkamą būdą, o publika už tai jam dosniai atsilygina dėmesiu.
Į pirmajį gastrolių vakarą sugužėjo pilna Nacionalinio dramos teatro Didžioji salė. Žiūrovų neatbaidė ir 85–200 Lt kainuojantys spektaklio bilietai. Pamatyti „Dėdės Vanios“ ar paspausti R.Tuminui rankos skubėjo daugybė aktorių, politikų, televizijos laidų vedėjų, dizainerių ir kitų visuomenės veikėjų. Spektaklį aplankė Juozas Statkevičius, Anželika Cholina, dainininkas Mantas Jankavičius, Adolfas Večerskis, Arūnas Sakalauskas, Vytautas Rumšas jaunesnysis, Vidas Bareikis ir Jurga Šeduikytė, Leonardas Pobedonoscevas su gyvenimo drauge Ieva, Šorena, neseniai „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanotas jaunas aktorius Daumantas Ciunis, Kirilas Glušajevas, Gediminas Kirkilas ir daugybė kitų gerai lietuviams pažįstamų veidų.
Dviejų veiksmų spektaklį apie kaimo gyvenimą aktoriai vaidino iš širdies – po beveik tris valandas trukusio pasirodymo publika negailėjo audringų ovacijų. Skambant gausiems aplodismentams su aktoriais nusilenkė ir R.Tuminas, garsus scenografas Adomas Jacovskis bei muziką sukūręs Faustas Latėnas.
Nors R.Tumino pateikta „Dėdės Vanios“ interpretacija gerokai skiriasi nuo kitų šio spektaklio pastatymų, emocijos joje liejosi per kraštus. Kiekvieno veikėjo drama kupina savitos gyvenimo filosofijos, sudužusių svajonių, neįgyvendintų troškimų, meilės ar tuštumos.
Talentingi J.Vachtangovo aktoriai puikiai atliko savo darbą, pasakodami savo istoriją jie tai juokino salę, tai privertė nerimauti. Daugeliui ypač ryškų atsiminimą paliko Sonios vaidmenį atlikusi aktorė Marija Berdinskich ir Dėdę Vanią įkūnijęs Sergejus Makoveckis. Nors dažnas sutiko, kad visa trupė buvo aukščiausio lygio.