Reikėtų pradėti nuo to, kad festivalio idėjos autorė ir variklis, aktorė, režisierė bei Kultūros centro Rėkyvos skyriaus vadovė Lina Jankauskaitė, iš tiesų sumanė šį tą neįprasto.
Kiekvieną rugpjūčio ketvirtadienio vakarą būtų verta atvykti prie Rėkyvos ežero, kur tuo metu greičiausiai bus scena, skambės (o gal ir tratės) eilės ir siauresnių sluoksnių pamėgta muzika.
Tarsi ir ne visų skoniui, tačiau tokią dozę savotiškumo privalo suvalgyti kiekvienas – verta pažinti, kokie esame skirtingi ir tuo įdomūs.
Rėkyvos ežeras to tikrai dar negirdėjo, nors čia vykstančiuose festivaliuose visko pasitaikydavo.
L.Jankauskaitė užaugo prie šio ežero. Ji bando išsakyti, nuo ko viskas prasidėjo: „Mes visi, atėję prie ežero, tam tikra prasme kalbame su juo. Jei ne su juo, tai per jį – su savimi. Planuojame, svajojame, permąstome planus. O jis – išklauso. Norisi ežerui duoti paklausyti ką nors įdomaus. Tuo pačiu ir mums.“
Jau per pirmąjį rugpjūčio ketvirtadienį susirinko margiausia publika – nuo vaikų iki senelių. Scenoje pasirodė, rodos, niekur nematyti žmonės, tačiau daugelis jų sugebėjo per kelias minutes tapti artimais.
„Norisi žmonėms pasakyti ir parodyti, kiek yra skirtingų žmonių skirtingai kuriančių žodžio meną. Kaip susijungia muzika ir žodis, vaizdas ir žodis. Ir iš tiesų nėra jokių standartų“, – aiškino organizatorė.
Festivalis kartais taip ir vadinamas – eksperimentinio meno formas pristatantis renginių ciklas „Ir ežeras turi ausis“. Ar prigis? Būtų gerai. Mums gal net labiau nei ežerui.
Kas bus per kitus ketvirtadienius? Slemo skaitymai, improvizacijos, performansai, filmai, diskusijos. Viskas kaip ir oras prie Rėkyvos – nemokama.
Kas yra slemas? Tai lyg ir ta pati poezija, tačiau nesuprasi, kurioje vietoje skaitovas sako tai, ką iš anksto pasirašęs, o kur traukia lyg iš kosmoso ar publikos reakcijų pastūmėtas.
Jei visai rimtai, L.Jankauskaitė šiuo renginių ciklu nori priminti visuomenei, kad egzistuoja poezija ir ji iš tiesų yra gyva. Gal kiek kitokia nei mokykliniuose vadovėliuose – nors ir tam gal ateis laikas?
„Kviečiame visus, kurie domisi menu, ketvirtadienio vakarus praleisti prasmingai“, – sako organizatorė L.Jankauskaitė.
Pirmąjį vakarą scenoje pasirodė destruktyvaus hiphopo muzikos grupė „John’s Shower Band“. Kas yra destruktyvu? Tai galima suprasti tik išgirdus. Taip pat savo kūryba dalijosi Darja Lyzenko bei Martynas Bertašius. Tai buvo tekstai, kurie neturi rėmų ir taisyklių, tačiau kažkodėl prasibraunantys arti širdies ir proto. Vakarą užbaigė grupė „Omerta“.
Kas toliau? Rugpjūčio 8 dieną visų lauks Jovaras Kelpšas ir jo „Laimingo gezo dienoraščiai“, Juozo Ališausko poetinis monospektaklis „Koziris prie oziro“ ir „Freestarz“ (DJ Mamania, Sania Banginis, Jama).
Rugpjūčio 22 d dieną – Eglė Narbutaitė ir Ištrauka iš muzikinio performanso „Bliuvė“, „Trintukas prieš tikrovę“ (Monika Šaltytė, Gintas Gascevičius, Gintaras Dzidolikas), Žygimantas Kudirka ir skaitymai UV šviesoje su garso efektais. Taip pat – „Willie Valo“.
Rugpjūčio 29 dieną – paskutinis ciklo vakaras. Bus demonstruojamas dokumentinis lietuviško repo filmas „Tarp žemės ir dangaus“. Vyks susitikimas su šio filmo kūrėju Eriku Toruntajevu. Stebins Buto šokio teatras „Okarukas“ su performansu „Déjà vu“. Renginių ciklą uždarys grupė „Despotin Fam“.
Neįprastą renginių ciklą žmonėms dovanoja Lietuvos kultūros taryba bei Šiaulių miesto savivaldybė, o organizuoja Šiaulių kultūros centras.