Ši jubiliejinė konferencija išaugo į dar didesnį renginį ir keliasi į „Siemens“ areną, kurioje prie teorinių paskaitų prisideda net 8 praktiniai užsiėmimai, galimybė išvysti pasaulinės fotografijos parodos „Photokinos“ naujienas bei sulaukti savo portfolio darbų įvertinimo iš fotografijos ekspertų..
Specialiai „Snap“ pristato Jums išskirtinį interviu su Tomu Tumalovičiumi – fotografu, žurnalistu, ne kartą fotografavusiu ir kalbinusiu NBA bei Dakaro ralio žvaigždes. Vasaromis jis darbuojasi kaip oficialus Lietuvos krepšinio rinktinės fotografas. Rudenį ir žiemą rengia foto/video reportažus apie žymiausius lietuvių krepšininkus, žaidžiančius užsienio komandose. 2010 metais sporto vadybos asociacija Tomą išrinkto geriausiu Lietuvos sporto fotografu.
Papasakokite, kaip prasideda Jūsų rytas.
Diena iš dienos: šuo ištempia mane į lauką, pridirba – sutvarkau. Užsipilu kombikormo su pienu, pažiūriu gmail'o kalendorių, pavalgau ir ieškau dingsčių užsėsti ant motociklo.
Kur gyvenote vaikystėje ir kaip ją leidote?
Visa vaikystė prabėgo Zarasų ežerų pakrantėse besimaudant, važinėjant dviračiu bei motociklu be teisių. Nuostabus kraštas, nuostabūs pareigūnai.
Kas pastūmėjo Jus fotografuoti? Galbūt į kažką lygiavotės?
Lankydamasis Žalgirio krepšinio rungtynėse studijuojant Kaune, mėgėjiškai fotografuodavau. Pirmieji kadrai baisiausi, nieko nesupratau apie fotografiją. Tuomet sukūriau savo pirmąjį fotopuslapį, kur keldavau sporto fotoreportažus. Taip ir prasidėjo – kelios nuotraukos viename naujienų portale, kelios kitame. Mečiau darbą kompiuterių srityje (jei nebūčiau pats išėjęs, būtų išmetę, nes niekas nerūpėjo – tik fotografuoti) ir nuėjau dirbti spaudos fotografu. Tai buvo vienas tų smagių momentų, kuomet prasidėjo didžioji fotokelionė, besitęsianti iki dabar. Į konkrečius fotografus lygiuotis nesistengiu. Tiesiog užstringa tam tikri kadrai atmintyje, o jų autorių dažnai net nežinau.
Kas jūsų nuomone yra taip įdomu fotografijoje, kad taip „užkabina“ žmones?
Tai nuostabiausias būdas bendrauti. Prakalbinti kuklius, suvaldyti emocinguosius. Sutinki begales smagių ir išprotėjusių žmonių, kurie ieško netikėtų kampų, provokacijų. Tai poilsis, darbas, hobis ir kaifas viename. Tai būdas paprastus dalykus sureikšminti iki begalybės, parodyti kitokiais rakursais. Būdas papildyti šį pasaulį, pageidautina, ne visišku „š..“.
Pirmosios vestuvės. Adrenalino dozė buvo kosminė...
Ką dar veikiate gyvenime be fotografijos?
Motociklas, bėgimas, renginių organizavimas, fotografijos mokymai, rinkodara, viešieji ryšiai, kelionės, žurnalistika, šeima, šuo.
Apibūdinkite savo darbų stilių? Kaip manote, kuo išsiskiriate iš kitų?
Stiliaus apibūdinti negaliu, nes nežinau. Sakykime taip: šiuo metu pereinu iš pradinių klasių suolo į 5-ą fotografijos mokyklos klasę. Pirmas keturias baigiau visai neblogai. Tad, kaip matote, dar laukia ilgas kelias. Vis dar esu ieškojimuose. Bandau daug ką.
Kokia yra Jūsų įsimintiniausia fotosesija?
Pirmosios vestuvės. Adrenalino dozė buvo kosminė... (šypsosi). Gal dėl to, kad nieko nesupratau nei apie išlaikymą, nei apie diafragmą, nei apie jautrumą. Kadrai liejosi, buvo „tamsus miškas“... Ir dar pinigų gavau.
Su kokiomis sudėtingomis situacijomis Jums teko susidurti fotografuojant?
Apsauginiai atima aparatūrą, užsitrenki arenose paryčiais, aparatūros vagystės užsienyje, sudaužyta įranga, jaunųjų kadrų pereksponavimas ir t.t.
Svarbiausia daryti, tikėti savo jėgomis, tobulėti ir pažiūrėjus į veidrodį įvertinti tinkamai.
Fotografuojate ekspromtu ar kiekvienas kadras yra detaliai apgalvotas?
Spaudos fotografijoje dažniausiai į įvykius tenka reaguoti realiu laiku, pvz.: krepšinio aikštelėje. Su patirtimi ateina supratimas, kaip planuoti rungtynių atomazgą, galvoji, kur bėgs besidžiaugdami krepšininkai po pergalės, kurioj pusėj sirgaliai juos pasitiks ir t.t. Pagal tai tam tikrais momentais keiti pozicijas. Turi dirbti galva ruošdamas visapusišką reportažą. Asmeninių fotosesijų metu – visiška makalynė. Eina į trasą viskas kas tik šauna į galvą.
Kaip pasirenkate žmones, kuriuos norite fotografuoti?
Pasikalbu, „pabajeruojam“, paklausiu kokių nesąmonių. Jei su galva žmonėms viskas gerai, tuomet valio. Svarbu, kad nebūtų tokių veikėjų, kurie bijo patys savęs ir po to kelioms savaitėms numuša ūpą imti fotoaparatą į rankas.
Pasidalinkite savo sėkmės raktu su mūsų skaitytojais.
Svarbiausia daryti, tikėti savo jėgomis, tobulėti ir pažiūrėjus į veidrodį įvertinti tinkamai. Klaida yra bandyti tapti tuo, kas nesi. Daryti viską gerai nuo pradžių yra sunku, tad turi susitaikyti su tuo, kad tobulėjimas yra kažko darymas su vis mažiau klaidų. Nesėkmė nėra tragedija – tai tiesiog išsiaiškinimas, kas yra klaidos. Projektams reikia gyvybės, kibirkšties, minties. Sausi, komerciniai projektai uždusina, todėl juos reikia „sudrėkinti savo sultimis“. Ir klientas tikrai nėra visuomet teisus.
