Kaip anksčiau rašyta 15min, dar 2019-ųjų liepą visuomenei pasiūlyta įkurti naują Žiniasklaidos rėmimo fondą bei panaikinti senąjį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą (SRTF).
Planuojama, kad kitąmet, pereinamuoju laikotarpiu, lėšas žiniasklaidos projektams paskirstys tiek dabartinis SRTF, tiek naujasis Medijų rėmimo fondas. Nuo 2024-ųjų visos žiniasklaidai remti skirtos lėšos bus skirstomos tik per Medijų rėmimo fondą.
S.Kairys: SRTF neturi lankstumo
Spaudos konferencijoje dalyvavęs kultūros ministras Simonas Kairys teigė: „Truputį anksčiau šie dalykai turėjo įvykti, tačiau istorija yra tokia, kokia yra. Iš esmės nebėra kitos išeities, kaip tik galvoti apie pokyčius, nes dabartinė situacija, kurioje yra kultūrinė, regioninė bei plačioji žiniasklaida, susiduria su beprecedenčiais pokyčiais.“
„Tai buvo neįmanoma, nes SRTF, kai kūrėsi, galvojo apie vienokią problematiką, tačiau laikas juda į priekį, ir fondas, mūsų manymu, nebėra tas įrankis, kuriuo šiandieninės problemos galėtų būti sprendžiamos. Dėl vadybos, dėl dalininkų poliarizacijos“, – sakė jis.
Jo nuomone, SRTF per pandemiją neturėjo priemonių reaguoti į situaciją. Karo situacijoje Vyriausybė žiniasklaidai skyrė papildomų lėšų: „Jos pirmiausia yra kreipiamos į pietryčių Lietuvą, sutelkiant dėmesį į tuos žmones, kurie informaciją vartoja ne lietuvių kalba.“
„Galų gale, daugybė elementarių dalykų. Pirmą kartą paraiškos buvo renkamos elektroniniu būdu tik šiais metais“, – pažymėjo S.Kairys.
Jis teigė, kad jam svarbus lankstumas, modelis, paremtas savireguliacijos principu, kuo mažesnė politikų įtaka ir didesnis pliuralizmas.
„Programa projektuojama ne tik turiniui, bet ir tyrimams, vertimams ir prieinamumui didinti. Naujas modelis bus kažkas panašaus į veikiančią Lietuvos kultūros tarybą. Kasmet bus formuojamos naujos gairės, bus žymiai didesnis finansavimas“, – sakė ministras.
Pasak ministro, apie konkrečius skaičius šiandien kalbėti anksti.
Tikisi sveikesnės žiniasklaidos
Visuomenės informavimo etikos asociacijos atstovė Vaiva Žukienė teigė, kad formuojant modelį ginčų netrūko:
„Svarbu tai, kad jis yra sutartas visos žiniasklaidos, remiasi tarptautinės konferencijos rezoliucija. Retai atsitinka, kai visos žiniasklaidos organizacijos pritaria modelio vizijai. Taigi atėjo laikas, kai reformuotas senasis ar atkurtas naujasis yra tikrai laukiamas visuomenėje.“ 
Tuo metu kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas Gytis Norvilas išreiškė viltį:
„Bandymų reformuoti žiniasklaidą buvo ir anksčiau. Kažkas lyg ir bandė pasinaudoti šia situacija, tačiau tai yra praeitis. Į naująjį modelį žiūriu pozityviai, nes tai, kad priėjome prie bendro varianto, rodo, kad rastas bendras sutarimas. Labai tikiuosi, kad bus išlaikyta pagarba, o kultūrinių leidinių finansavimas didės. Man nepatinka, kai bandome tempti virveles į vieną ar kitą pusę, nes matau situaciją daug plačiau. O sveikatos žiniasklaidai to labai trūksta. Taigi tikiu, kad naujas modelis ją galės pakelti.“
Kaip keisis modelis?
Parengtame projekte numatoma, jog naujasis fondas rems tris pagrindines programas: naujienų, tiriamosios bei šviečiamosios žurnalistikos, kultūrinės žiniasklaidos ir regioninės žiniasklaidos. Paliekama galimybė remti ir kitas fondo tarybos parengtas programas, jos bus ruošiamos atsižvelgiant į fondo dalininkų patvirtintus visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros prioritetus.
Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius pristatė naujojo Medijų rėmimo fondo struktūrą: „Prieš metus Kultūros ministerija matė du kelius – priskyrimą Kultūros tarybai arba naujos biudžetinės įstaigos kūrimą. Išklausę visus pasiūlymus, sukonstravome kompromisinį variantą.“
Pasak jo, šiuo metu remiami tik viešosios informacijos rengėjai, o siūloma praplėsti skleidėjus bei fizinius asmenis, pavyzdžiui, įtraukti žurnalistus, tiriamosios žurnalistikos atstovus, kurie būtų finansuojami stipendijomis.
Fondo funkcijos bus išreikštos per tikslą, pavyzdžiui, teikti paramą tyrimams. O Medijų fondas bus tarsi kompetencijų centras.
Taip pat numatyti neįgaliesiems, tautinėms mažumoms skirti projektai, medijų raštingumo, kovos su dezinformacija iniciatyvos.
Siūloma mažinti dalininkų, tarp kurių yra ir Kultūros ministerija, skaičių. „Siūlome jį siaurinti paliekant valstybę, Kultūros ministeriją, visuomenės informavimo etikos asociaciją, kultūros periodinių leidinių asociaciją“, – teigė V.Gasparavičius.
Taip pat siūloma plėsti fondo tarybą – 10 tarybos narių vietoje 7-ių. Šiuo metu SRTF įgaliojimai nėra nustatyti, tad Medijų fonde bus galimybė atsistatydinti, bus renkamas ne tik pirmininkas, bet ir pavaduotojas. Fondo direktorius bus skiriamas viešuoju konkursu, kurio steigėja – Kultūros ministerija.
Pasak jo, nebus remiami tie asmenys, kurie padarė profesinį nusižengimą, taip pat mokslo ir švietimo projektai, LRT projektai bei kitų viešosios informacijos projektai, kurie bus įgyvendinami LRT.
Naujos gairės ir prioritetai būtų nustatomi kiekvienais metais.
Administravimo išlaidos negalės viršyti 10 procentų.
Naujienų portalai palaiko idėją kurti naują Medijų rėmimo fondą
Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) Kultūros ministerijos kuriamą Medijų rėmimo fondą ir jo strategines kryptis vertina kaip proveržį, kurio šalies žiniasklaidos rinka seniai laukė. Šis fondas, po pereinamojo laikotarpio pakeisiantis dabartinį Spaudos, radijo ir televizijos fondą, yra atliepiantis žiniasklaidos sektoriaus specifiškumą ir sektorinį atstovavimą. Kai kurie sprendimai, naujienų portalų nuomone, dar turėtų būti peržiūrėti prieš teikiant teisės aktų projektus Vyriausybei ir Seimui, kad būsimo fondo koncepcija dar labiau atspindėtų viešosios informacijos skleidėjų ir rengėjų specifiką, praneša IŽA.
IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, sveikintina yra tai, kad Kultūros ministerijoje Medijų rėmimo fondo koncepcija gimė per gana trumpą laiką, įgyvendinant gegužės pradžioje pas Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę pasiektą susitarimą su interneto žiniasklaidos bendruomene.
Dabar svarbiausia užtikrinti, kad šis sumanymas būtų sklandžiai įgyvendintas ir jau kitais metais būtų įkurtas naujasis fondas.
„Esame dėkingi Premjerei už tai, kad įsiklausė į naujienų portalų atstovų išsakytus pasiūlymus, kaip tobulinti esamą žiniasklaidos rėmimo sistemą, kuris nebeatitinka laikmečio realijų. Kultūros ministerijoje per pusantro mėnesio gimę teisės aktų projektai, siekiant reglamentuoti naujai kuriamą Medijų rėmimo fondą, yra labai reikalingi, būtini ir neatidėliotini. Šių pokyčių šalies žiniasklaidos bendruomenė labai laukė ir vertina, kaip proveržį. Dabar svarbiausia užtikrinti, kad šis sumanymas būtų sklandžiai įgyvendintas ir jau kitais metais būtų įkurtas naujasis fondas“, – sako L.Bušinskaitė.
Visgi, pasak IŽA pirmininkės, dalis sprendimų dar turėtų būti peržiūrėti prieš teikiant projektus Vyriausybei ir Seimui. Reikalingos tam tikros korekcijos, kurios leistų dar geriau atspindėti žiniasklaidos sektoriaus specifiškumą, įvairiapusiškumą ir užtikrinti, kad visos žiniasklaidos priemonės galėtų pretenduoti į naująjį rėmimo modelį.
„Novatoriška yra tai, kad kuriant šį fondą aiškiai atskiriamas Lietuvos radijo ir televizijos (LRT), išlaikomos valstybės biudžeto lėšomis, finansavimas ir viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų rėmimas, išlaikant aiškią takoskyrą tarp visuomeninio transliuotojo ir šalies žiniasklaidos. Svarbu ir tai, kad Medijų rėmimo fondo finansavimas siejamas su visuomeniniam transliuotojui skiriamu finansavimu, kas reiškia, jog didėjant LRT finansavimui augtų ir šis fondas“, – sako L.Bušinskaitė.
Pasak jos, labai svarbu, kad kuriant šį fondą nebūtų pamiršta periodinė kultūros žiniasklaida ir mažieji žiniasklaidos rinkos dalyviai.
Pasak jos, labai svarbu, kad kuriant šį fondą nebūtų pamiršta periodinė kultūros žiniasklaida ir mažieji žiniasklaidos rinkos dalyviai, kuriems dalyvavimas valstybės rėmimo programose yra būtinas išgyvenimo klausimas.
IŽA siūlo tobulinti ir numatytą Medijų rėmimo fondo direktoriaus skyrimo tvarką taip, kad jis būtų skiriamas arba Medijų rėmimo fondo dalininkų siūlymu Kultūros ministerijai, arba Kultūros ministerijos siūlymu jį renkant dalininkams. Šiuo atveju būtina sinergija tarp viešojo ir privataus sektoriaus, o ne valstybės dominavimas sprendžiant žiniasklaidai svarbius rėmimo klausimus.
Naujienų portalai atkreipia dėmesį ir į tai, kad kuriant Medijų rėmimo fondą būtina jau dabar galvoti, kaip suburti stiprią profesionalų komandą jam administruoti. Tuo tikslu IŽA siūlo poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyti aiškią fondo administravimo grupę – ne tik direktorių ir jo pavaduotoją, bet ir buhalterį, teisininką, projektų vadovus, kurie gebėtų profesionaliai įvertinti pateiktų projektų administracinę atitiktį, prieš teikiant juos ekspertiniam vertinimui ir fondo tarybai. Dabartinė praktika Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fonde rodo, kad to labai trūksta.
IŽA, vienijanti didžiausias skaitytojų auditorijas turinčius naujienų portalus www.delfi.lt, www.15min.lt, www.tv3.lt, www.lrytas.lt, www.madeinvilnius.lt, www.kasvyksta.kaunas.lt, www.VE.lt, www.etaplius.lt, jau yra pateikusi pasiūlymus Kultūros ministerijai, kaip tobulinti Medijų rėmimo fondo modelį.
