„Pranešime buvo pasakytas žodis „čiurkos“. Mes su Audriumi aptarėme šį dalyką, bet aš kaip viena iš kuratorių negaliu praleisti tokio dalyko negirdom <...>. Tad mūsų konferencija atsiriboja nuo tokios retorikos“, – teigė A.Niauronytė ir pasigirdo publikos plojimai.
15min susisiekus ir paklausus, ar savo teiginį matytų kaip diskriminacinį, A.Valotka teigė, kad vartojo kitą žodį: „Visų pirma, sakiau ne „čiurkų“, bet „tiurkų kalbas“. Ta yra kalbos, kuriomis kalba visa centrinė Azija nuo Turkmėnijos iki Kazachstano ir Sibiro.“
A.Valotkos požiūriu, jo pasisakymas nėra diskriminacinis: „Kaip yra slavų, baltų, germanų kalbos taip pat yra ir tiurkų kalbos. Tai yra visiškai mokslinis terminas. Atsivertus [bet kokį žodyną], kad ir „Vikipediją“, jūs pamatysite, kiek pasaulyje kalbų yra priskiriama šiai grupei.“
Pastabų turėjo ir kultūros ministras Simonas Kairys, situaciją pakomentavęs 15min.
„Man jau nebepatinka, kad tokie pasisakymai tampa tokie dažni. Jie pradeda kelti provokacijos įspūdį“, – teigė ministras.
„Jau kelintą kartą inspektorius elgiasi neprofesionaliai. Jau pradeda atsibosti būti suaugusio žmogaus aukle ir kalbėti apie tai, kas yra tinkama kalbėti užimant tokias pareigas. Dabar jis pakalbėjo ir po dienos pradės aiškinti, ką jis turėjo omeny, atsiprašys ir taip prasidės pasaka be galo. Jau esu mūsų sutikimo metu sakęs, kad Kalbos inspekcijos vadovo pareigos jam yra per siauros ir jeigu jis nori tiek plačiai komentuoti ir dėlioti įvairiausius epitetus, reikėtų ieškoti kitų veiklų“, – teigė S.Kairys.
Šiuo metu ministras yra komandiruotėje, tačiau patikino, kad grįžęs šią situaciją spręs.
Ar A.Valotkos viešas pasisakymas galėtų būti suprantamas kaip neapykantos kalba? Apie tai 15min komentavo Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.
Cituodama Baudžiamąjį kodeksą, ji teigė, kad neapykantos kurstytojais laikomi šie žmonės: „Tas, kas viešai tyčiojasi, niekina, skatina neapykantą ar kursto diskriminuoti žmonių grupę ar asmenimis dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės ir kitų pagrindų.“
„Iš principo galima galvoti apie tai, kad inspektoriaus pasisakymas patenka į neapykantos kalbos apibrėžimą, arba tiksliau, neapykantos kurstymą, tačiau Lietuvos teismų praktika yra šiek tiek kitokia. Jie reikalauja aktyvaus kurstymo susidoroti ar smurtauti, aktyviai diskriminuoti kažkokią grupę. Taigi formaliai žvelgiant, tai galėtų patekti į neapykantos kurstymo apibrėžimą, tačiau mūsų teismų praktika yra gana siaura, mano požiūriu, nebūtinai vadovaujasi tuo, kas yra įrašyta į Baudžiamąjį kodeksą“, – sakė ji.
Siūlys naikinti inspekciją
Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas paskelbė, kad inicijuos pokyčius, po kurių A.Valotkos vadovaujamos įstaigos išvis nebeliktų.
Jo teigimu, tokiais pasisakymais apnuoginamas Valstybinės kalbos inspekcijos funkcijų dubliavimasis su Valstybine lietuvių kalbos komisija.
„VKI puoselėti kalbos nepadeda. Todėl artimiausiu metu pateiksiu įstatymų projektus, reglamentuojančius VKI jungimą prie VLKK“, – feisbuke pranešė politikas.