Kalnų parkas – nesaugi erdvė, žinoma tik dėl Trijų Kryžių kalno?
Andrius Skorupskas, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijoje laikinai einantis direktoriaus pareigas, konstatuodamas dabartinę Kalnų parko būklę išskyrė esmines dabartinio parko problemas.
Jis pastebėjo, jog šiandien parko lankymas yra neorganizuotas bei nekontroliuojamas – dėl šios priežasties lankytojai daro neigiamą poveikį aplinkai. Anot jo, akivaizdus ir lankytojų srautų reguliavimo priemonių – takų, laiptų, apšvietimo, tualetų – trūkumas bei ribotos galimybės patekti į parką, ypač neįgaliesiems, senyvo amžiaus žmonėms ar tėvams su mažais vaikais.
Pastebėta ir tai, jog Dainų slėnyje esanti estrada neatitinka kultūrinių renginių organizatorių poreikių, ypač kalbant apie Dainų šventes.
Pasak A.Skorupsko, pastebimas vietovės istorinio bei kultūrinio konteksto fragmentiškumas, esą dažniausiai turistų lankomas tik Trijų Kryžių kalnas, nuo kurio atsiveria senamiesčio panorama, pamirštant kitas Kalnų parko erdves.
Kartu A.Skorupskas pastebi, jog šiandien informacijos apie kultūros ir paveldo objektus teritorijoje itin trūksta, nes Kalnų parke tėra trys informaciniai stendai su bendro pobūdžio informacija, o parkas per dažnai suprantamas tik kaip miškinga teritorija, bet ne kultūros paminklas.
Pristatymo metu taip pat akcentuota, jog šiandien Kalnų parkas atrodo kaip nesaugi erdvė, kurioje dažnai lankosi asocialūs asmenys, vyksta jaunimo išgertuvės, kuriamos laužavietės, niokojamos nuorodos bei informaciniai ženklai ir kt. Anot A.Skorupsko, nesaugumo jausmą sustiprina ir tai, jog tamsiuoju paros metu parke trūksta apšvietimo ir filmavimo kamerų.
Kitas pristatymo metu įvardytas iššūkis – kalvų šlaituose vykstantys erozijos procesai.
Naujame projekte – takų tinklo tvarkymas, pėsčiųjų tiltas
Pristatydama projekto sprendinius, UAB „Enero“ projekto vadovė Judita Balaišytė teigė, jog Kalnų parkas bus tvarkomas trimis etapais. Pirma, aktualizuojant Trijų Kryžių kalną, antra, tvarkant ir lankymui pritaikant gamtos vertybes, trečia, aktualizuojant Dainų slėnį.
Visose teritorijose ketinama tvarkyti esamą takų tinklą, remontuojant ar naujai įrengiant infrastruktūrą (laiptus, takus, apžvalgos ir poilsio aikšteles). Taip pat tvarkomi giliai išminti gruntiniai takai, įrengiama informacinių ženklų ir nuorodų sistema, vykdomi kraštovaizdžio formavimo bei sanitariniai medžių kirtimai.
Aktualizuojant Trijų Kryžių kalną, ketinama tvarkyti eroduojančius piliakalnių šlaitus, pagrindiniuose taškuose taip pat siūloma įrengti apšvietimo ir vaizdo stebėjimo sistemas.
Antrajame etape, tvarkomi eroduojantys upės šlaitai, taip pat – Altanos kalno bokštelis. Ketinama įrengti tako atkarpą palei Vilnios upę, taip pat pastatyti WC pastatą.
Vienas svarbiausių ir daugiausiai diskutuojamų pokyčių – pėsčiųjų tiltas per griovas Krivių gatvėje. Tai, pasak J.Balaišytės, būtų plastiškas elementas, neniokojantis gamtinių teritorijos aspektų, o drauge palengvinantis galimybę teritoriją aplankyti vyresnio amžiaus žmonėms ar tėvams su mažais vaikais.
„Tai ir naujas elementas, leidžiantis į miestą pažvelgti iš kitos perspektyvos“, – sakė J.Balaišytė.
Plečiant informacinių ir kultūrinių ženklų tinklą, ant Karigailos kalno turėtų atsirasti Gediminaičių giminės medis.
J.Balaišytė teigė, jog tvarkant Dainų slėnio teritorija, numatomas estrados remontas – keičiami susidėvėję mediniai laiptai, suolai, apšvietimo sistema, taip pat remontuojama aikštelė. Po estrada ketinama įrengti infocentrą, kuriame veiktų buitinės ir sandėliavimo patalpos. Pagrindiniuose takuose žadama įrengti apšvietimo sistemą.
I.Sakalauskaitė: brandūs medžiai savo šaknimis naikina archeologinį paveldą
Projekto vadovė Irena Sakalauskaitė, pristatydama sprendinius, susijusius su kraštovaizdžio formavimu, teigė, jog Kalnų parke visų svarbiausias yra archeologinis paveldas, kurį brandūs medžiai galimai naikina savo šaknimis.
„Savaime užžėlę miškai sukuria absoliutų pavėsį, kuris neleidžia susiformuoti žolinei dangai, o žolinė danga yra pirmas šlaitų erozijos stabdymo elementas“, – taip pat sakė I.Sakalauskaitė, tačiau šie jos komentarai salėje sulaukė daug bruzdesio.
I.Sakalauskaitės teigimu, želdynų būklė buvo vertinama ne vienerius metus ir ne vieno eksperto – pavyzdžiui, 2003–2004 m. buvo konstatuota, jog vizualiai želdiniai atrodo gražiai, tačiau daug jų yra „mechaniškai sužaloti“, 2006 m. nustatyta, kad želdyne yra daug „menkaverčių bei mechaniškai pavojingų medžių“ ir kt.
„Mes vadovaujamės profesionalų rekomendacijomis ir 2017 m. komisija, susidedanti iš savivaldybės darbuotojų, projektuotojų ir „žaliųjų“ judėjimo atstovų, apėjo visą teritoriją, įvertinom beveik kiekvieną medį atskirai“, – sakė I.Sakalauskaitė, kuri teigė, jog Kalnų parke numatomas atrankinis medžių kirtimas, siekiant atverti panoraminius vaizdus bei pašalinti menkaverčius medžius.
Kaip skelbta anksčiau, Kalnų parke planuojama iškirsti apie 1000 medžių.
Ekspertai vertina skeptiškai
Pristatymas sulaukė ekspertų bei miestiečių nepritarimo. Specialistai stebėjosi, jog nors renginio metu susirinkusieji turėjo būti supažindinti su techniniu projektu, pristatymas jo toli gražu nepriminė ir informacijos apie techninius sprendinius, pavyzdžiui, pėsčiųjų tilto įtvirtinimą, atsižvelgiant į grunto tipą, trūko.
Tiesa, projekto autoriai teigė, jog su visais techniniais sprendiniais bus galima susipažinti jau šią savaitę – jie bus patalpinti internetinėje erdvėje, o į pateiktas pastabas žadėjo atsižvelgti. Vis tik pristatymo metu iškelti klausimai dažniau sulaukdavo ne konkrečių atsakymų, o lakoniškos padėkos už nuomonę.
Savo poziciją išsakė kraštovaizdžio architektas A.Žickis: „Jei norite čia sutraukti minias turistų, tai turėsite nualintą žemę. Jei siekiama išlaikyti unikalų dalyką, įsiskverbiantį į Vilniaus centrą, tai šito projekto vieta yra tik giliai stalčiuje.
Reikėtų atskirti organizavimo, šio parko priežiūros darbus – šiukšles, miškotvarkos, sanitarinius kirtimus ir pan. – nuo planavimo sprendimų, o čia yra didelių planavimo sprendimų, pvz., kalbant apie pėsčiųjų estakadą.”
Kultūros paveldo ekspertė, ICOMOS narė Jūratė Markevičienė teigė, jog projekte nepristatytas poveikio aplinkai vertinimas, taip pat suabejota, ar projekto autoriai kreipėsi į UNESCO komisiją.
„Labai keistas ligotų medžių židinių paplitimas. Prie takų kažkaip visi medžiai serga masiškai, o kitur neserga. Kažkokia keista medžių liga. <...>
Tai yra Lietuvos piliakalnių teritorija. Tai yra branduolys, teritorija, iš kurios Vilnius kilo. Ir dabar jūs darote tarp piliakalnių „beždžionių tiltus“, sumenkindami visą teritoriją. Jūs turite saugoti vertybių autentiškumą. Jei jūs galit įrodyti, kiek viduramžiais buvo sujungiamos griovos tokiais tiltais, jūs tai turit pristatyti, o jeigu to nebuvo, jūs niekaip negalite naikinti kraštovaizdžio“, – kalbėjo J.Markevičienė.
Susirinkusieji reiškė pastabas ir dėl to, jog buvo pamiršta romuviečių religinė bendruomenė, neužsimenant apie Kalnų parke esančio pagoniško aukuro likimą, neatsižvelgta į šlaitų stabilizavimo užtikrinimą, imantis medžių kirtimo, neapskaičiuotas viešųjų tualetų poreikis ir t.t.
V.Mitalas: „Tikiuosi, kad šis projektas dar bus koreguojamas“
Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas savo komentare 15min teigė, jog, jo nuomone, Vilniaus pilių kultūrinio rezervato direkcija nepadarė visko, kad Kalnų parko atnaujinimui būtų paaukota kuo mažiau medžių.
„Tikiuosi, kad šis projektas dar bus koreguojamas mažinant kertamų medžių ir kitų želdynų skaičių. Taip pat neramina tai, kad į šio itin svarbaus Vilniaus parko atnaujinimo viešinimą Vilniaus pilių kultūrinio rezervato direkcija pažiūrėjo gana formaliai ir nesudarė geriausių sąlygų gyventojams sužinoti apie parko rekonstrukciją ir išsakyti savo nuomonę. Vilniaus savivaldybė prieš išduodama statybos leidimą labai atidžiai įvertins vilniečių išsakytas pastabas ir pasiūlymus šiam projektui.“
Pasiteiravus, kokia forma miestiečiai galės teikti projektui pastabas, į kurias ketina atsižvelgti savivaldybė, V.Mitalas teigė: „Kadangi tai ne savivaldybės projektas ir ne savivaldybės teritorija, o Vilniaus pilių kultūrinio rezervato direkcijos, kuri yra pavaldi Kultūros ministerijai, jie ir turėtų gauti pastabas ir pasiūlymus. Vilniaus miesto savivaldybė rūpinasi, kad projektas būtų deramai pristatytas, aptartas ir išdiskutuotas ir dėl to labai rekomendavo ir toliau rekomenduoja direkcijai skirti ypatingą dėmesį jo viešinimui.“
