Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovas Stasys Pancekauskas apgailestavo, kad sėkmės sulaukęs edukacinis projektas nesulaukė jokios finansinės paramos: „Edukacinę savaitę darėme iš idėjos – Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras teikė paraišką Kultūros tarybai, tačiau šis projektas Kultūros tarybos nesudomino. Projektą įgyvendinome savo lėšomis: muzikantai grojo be papildomo atlygio, pasiruošti koncertams jiems buvo suteiktas laikas darbo metu. Labai geranoriškai sutiko bendradarbiauti muziejai, iš savo pusės parengę dailės edukacijos programas. Sulaukėme geriausių atsiliepimų iš vaikų ir tėvelių, taip pat iš muziejų, galerijų edukatorių, todėl ateityje planuojame šį projektą tęsti“, – kalbėjo S.Pancekauskas.
„Apskritai tokio renginio idėja labai sveikintina, džiugu, kad Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras nusprendė imtis tokio projekto, – sako smuikininkė Monika Vasiliauskaitė. – Jeigu norime kažką pakeisti Lietuvoje, ypač kultūros srityje, reikia pradėti būtent nuo vaikų – kuo daugiau mes jiems duosime, tuo tvirtesnį pagrindą vėliau turėsime. Todėl šie edukaciniai koncertai yra nors nedidelis, bet labai geras indėlis.“
Fagotininkui Andriui Puplauskiui edukacinės programos – ne naujiena. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėstantis Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro fagotų grupės koncertmeisteris su šv. Kristupo kvintetu yra parengęs edukacinę programą, su kuria jau daug metų keliauja po Lietuvą, groja vaikams ir pasakoja apie instrumentus. „Iš savo patirties matau, kad tokie koncertai yra labai reikalingi ir naudingi, vaikams jie labai patinka. Po LVSO edukacinės savaitės renginių girdėjau atsiliepimų, kad buvo labai įdomu, smagu, vaikai po koncertų priėjo apžiūrėti instrumentų, klausinėjo, sakė, kad sužinojo daug naujų dalykų ir gailėjosi, jog tokie koncertai vyksta taip retai. Manau, šį projektą tikrai reikėtų tęsti – kuo daugiau edukacijos, tuo geriau“, – įsitikinęs A.Puplauskis.
Dar pavasarį Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro muzikantai buvo pakviesti teikti edukacinių koncertų idėjas, ansamblių sudėtis ir programų pasiūlymus, tad renginių koncepcijos buvo skirtingos. „Puiki mintis edukacinius koncertus vaikams groti nedideliais ansambliais, nes orkestras šiuo atveju nėra toks lankstus. Be to, mūsų muzikantai labai noriai groja kameriniuose ansambliuose, tik darbas pasiruošti koncertams vis tik didelis, bet labai naudingas“, – apie pasiruošimą koncertams kalbėjo M.Vasiliauskaitė.
„Pirmiausiai reikėjo labai atsakingai sudaryti koncerto programą: išrinkti tinkamus kūrinius, sudėlioti jų eiliškumą, kad būtų tembrinio skambėjimo ir nuotaikų įvairovė, – pasakojo edukacinio koncerto „Fleitų serenados“ iniciatorė fleitininkė Žibutė Valkaitytė. – Skirtingų epochų ir stilių kūriniai neleido nuobodžiauti. Vaikai klausė, kada vėl bus koncertas, džiaugėsi, kad daug sužinojo, pavyzdžiui, kuo skiriasi smuikas nuo alto arba ką turi bendro fleita ir lietuviški skudučiai. Visi išėjo su šypsenom ir gera nuotaika.“
Muzikantus džiugino vaikų susidomėjimas ne tik lengvesnio žanro, bet ir klasikine muzika. „Prieš koncertus galvojau: atliksime klasikinės muzikos, žmogų mąstyti reikalaujančius kūrinius, J.S.Bachą, A.Vivaldi – kaip vaikai išsėdės? Pasirodo, puikiausiai. Sėdėjo, klausė, atsakinėjo – tokios įdomios jų mintys. Pavyzdžiui, po G.Puccini „Chrizantemų“, kurias atlikome su styginių ansambliu, vedėja paklausė, koks kilo įspūdis. Vaiko pastebėjimas buvo tiesiai į dešimtuką: „Man primena svajones ir sapnus...“ Vaikai yra protingi, jiems groti malonu, nes jie dar nesugadinti pasaulio“, – įspūdžiais dalijosi smuikininkė M.Vasiliauskaitė.
Ar simfoninio orkestro muzikantams nebuvo iššūkis groti kamerinę muziką tokiai neįprastai auditorijai – vaikams? „Iš tiesų tai kitas jausmas, nei groti orkestre, čia girdimas kiekvienas atsikvėpimas ar stryko suvirpėjimas. Reikėjo įdėti daug darbo ir energijos – per savaitę tokios programos neparuoši. Na, ir paskutinis štrichas – pristatyti programą, tarsi dovanėlę gražiai supakuoti. Esu mokytoja Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje, todėl žinau, kaip svarbu pažadinti vaikų smalsumą. Todėl ir šiame koncerte norėjau prieš kiekvieną kūrinį pasakyti, į ką atkreipti dėmesį, kad vaikams būtų įdomu“, – sakė Ž.Valkaitytė.
Kolegei antrino ir smuikininkė Viorika Petrakovė: „Grodamas kamerinę muziką esi atsakingas pats už save ir groji kaip solistas. Tai suteikia daugiau atsakomybės, daugiau nuo tavęs priklauso – groji ne pagal dirigento mostą, o pats savarankiškai. Be to, su kolegomis reikia surasti bendrą koncepciją, priėjimą prie atliekamos muzikos repeticijų metu, nes kiekvieną kūrinį reikia groti skirtingai.“
Tačiau smuikininkė neabejoja, kad nepaisant įdėto darbo vaikams groti yra labai smagu – ypač, kai matai jų reakcijas ir jauti, kad jie su noru ir susidomėjimu tavęs klauso. „Vaikai klausėsi išsižioję, visiems buvo viskas įdomu, išėjo kupini įspūdžių. Manau, kad vaikams labai naudinga susipažinti su muzikos instrumentais ir atlikimu, išgirsti, kaip tas pats instrumentas gali skambėti skirtinguose ansambliuose – duete, trio, kvintete ar kameriniame orkestre. Šalia darbo orkestre pati mokau Karoliniškių muzikos mokykloje ir žinau, kad dirbti su vaikais yra nelengva, reikalauja daug energijos, bet ji sugrįžta atgal. Ta reakcija, bendradarbiavimas tiek dirbant pedagoginį darbą, tiek grojant vaikams viską atperka“, – kalbėjo V.Petrakovė.
