Pasak festivalio organizatorių, susidomėjimas L. Helmricho kūryba prasidėjo prieš porą metų, kai festivalyje buvo parodyta paskutinė jo Šamšudinų trilogijos dalis „Tarp žvaigždžių“ (2010). Iš Indonezijos kilęs menininkas įsiminė ypatingu kameros darbu, sugebėjimu per paprastos Indonezijos šeimos gyvenimą atskleisti šios šalies veidą, supažindinti su čia kunkuliuojančiais ekonominiais ir politiniais procesais.
L. R. Helmrichas kilęs iš Indonezijos, tačiau šiuo metu gyvena ir kuria Amsterdame. Po režisūros, scenarijaus rašymo ir montažo studijų Nyderlandų kino ir televizijos akademijoje jis itin susidomėjo André Bazino, prancūzų kino teoretiko ir kritiko, idėjomis apie kino prigimtį. Jo įkvėptas ištobulino „ilgo kadro“ kino estetiką, kuomet tikrovė fiksuojama nenutrūkstamu kadru, o kamera nuolat sklando apie filmuojamus herojus.
„Filmuojant labai svarbu neprarasti kontakto su tuo, kas vyksta aikštelėje. Manau, kad filmuoti visuomet reikia ,,iš vidaus“, tokiu pat ritmu ir greičiu, kokiu vystosi įvykiai. Taip filmuodamas, tikrovę priimi tarsi vieną nedalomą vienetą ir ją interpretuoji per savo emocinius išgyvenimus, naudodamas kamerą ir jos pozicijas tam išreikšti”, – savo kūrybos principus atskleidžia L. R. Helmrichas.
Daugiausiai atgarsių ir įvertinimų, tarp kurių ir prestižiniai „Sundance“, Amsterdamo tarptautinio dokumentinių filmų festivalio (IDFA) apdovanojimai, susižėrė menininko pasakojimai apie Indoneziją – dokumentinė trilogija „Saulė aukštybėse“ (2001), „Mėnulio pavidalas“ (2004) ir „Tarp žvaigždžių“ (2010). Per kelių Šamšudinų šeimos kartų gyvenimus, jų kasdienybę L. R. Helmrichas meistriškai perteikia šios šalies istoriją, fiksuoja joje vykstančius politinius, religinius, ekonominius procesus. Intymią atmosferą šiems pasakojimams suteikė asmeninės režisieriaus sąsajos su filmų herojais. Kūrėjo motina yra kilusi iš to paties kaimelio kaip ir viena filmo herojų, o jis pats – filmuojamo kaimelio musulmonų lyderio anūkas.
Su talentingo režisieriaus kūryba išsamiau supažindins dar du į retrospektyvą įtraukti filmai. Tai naujausias L. R. Helmricho filmas „Šviežia silkė“ (2013), atskleidžiantis olandų žvejų kasdienybę, ir su ankstyvąja kūryba siejami „Judantys objektai“ (1991). Pastarajame olandų lėlių ir objektų teatro trupės bando įpūsti gyvybę daiktams, išradingai kurdamos judesio iliuziją.
Judančios kameros paslaptys, galimybės per ją išreikšti emocijas ir kūrėjo vizijas laukia tų, kurie rugsėjo 28 d., šeštadienį, 10 val., apsilankys „Skalvijos“ kino centre. Čia L. R. Helmrichas dalinsis kūrybine patirtimi su kino profesionalais, studentais ir visais, besidominčiais autorine dokumentika. Renginys vyks anglų kalba.
Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis „Skalvijoje“ ir „Pasakoje“ – rugsėjo 19-29 d.
