Be galo muzikali ir beprotiškai mėgstanti dainuoti Sofija džiugindavo savo mažaisiais koncertais draugus ir namiškius. Tačiau labiausiai ji svajojo padainuoti su orkestru...
Spektaklio premjera 2011 metų gruodį buvo parodyta net keturis kartus ir sulaukė geriausių atsiliepimų. Spektaklį parengė kūrybinga komanda: dirigentas Mindaugas Piečaitis, atradęs Sofijos istoriją, jaunoji literatė Karolina Rybačiauskaitė, sukūrusi jos lietuvišką versiją, kompozitorė Zita Bružaitė, specialiai parašiusi jai muziką, ir aktorė Gintarė Latvėnaitė, atliekanti Sofijos vaidmenį bei režisavusi pastatymą. Spektaklyje pasirodo Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovas Mindaugas Bačkus), aktoriai Laura Rakauskaitė ir Šarūnas Navickas.
Dirigento M. Piečaičio nuomone, Sofijos istorijos „eiga tobulai atitinka muzikoje rondo formą. Taip ir gimė idėja, kad šis literatūrinis kūrinys galėtų būti „išverstas“ ir į muzikinę kalbą. Kiekviena situacija, į kurią mūsų herojė patenka, yra savita, charakteringa, kaip atskiri muzikiniai paveikslai, kuriuos vienija jos nuolatinis refrenas – savojo „aš“ paieškos. Sofija niekur nepritampa, nes kriterijai, pagal kuriuos vertinama muzika, yra tiesiog stulbinantys: tai jos ragai ne tos formos, tai spalva ne ta, tai ji ne per daug elegantiškai apsirengusi.
Gyvenime dažnai su viltim varstome duris ir gauname įvairiausius atsakymus. Kartais durys užveriamos prieš mūsų nosį, bet tai nebūtinai yra blogas ženklas. Greičiausiai tai tiesiog ne ta vieta, ne tie žmonės, ne ta aplinka. Po žaisminga šios istorijos fabula slepiasi kur kas gilesnės mintys, kurios aktualios ne vien jauniesiems klausytojams: išmok atpažinti tai, kas tikra ir būk savarankiškas savo sprendimuose. Nes tik tokių sprendimų dėka žengsi žingsnį į priekį... Nors ir nedidelį, bet į priekį...“
Kompozitorė Z. Bružaitė pripažįsta: „visada, kai rašau vaikams, nusikeliu į buvusį laiką. Tai yra be galo malonu.“ Autorė džiaugiasi, kad jos operėlė – parodija „Grybų karas ir taika“ bei opera – baletas „Voro vestuvės“ (abu kūriniai sukurti pagal Justino Marcinkevičiaus eiles) sėkmingai įsitvirtino Kauno valstybinio muzikinio teatro repertuare.
Savo kūrinį „Sofija muzikuoja“ Z. Bružaitė vadina muzikine pasaka, kurioje vykstantys įvykiai sutinkami ir realiame gyvenime. Todėl spektaklis yra artimas tiek vaikui, tiek suaugusiam. Jo muzika melodinga, virtuoziška, patraukianti spalvomis, džiaziniais elementais ir ritminiu pradu, kuris suteikia spektakliui energijos. Pasak kompozitorės, „muzikinė pasaka sukurta kūrybingai interpretacijai, kurios esmė yra improvizacija ir žaismė ne tik aktoriui (aktoriams), bet ir dirigentui bei visiems muzikos atlikėjams.“
