„Miesto muziejus yra tam tikri namai. Mes norime visus priimti kuo jaukiau, kad žmonės išvažiuotų su kuo geresniais prisiminimais ir įspūdžiais“, – Kauno muziejuje vykusios diskusijos metu teigė Kauno miesto muziejaus direktorius Gabrielius Sužiedėlis.
Diskusijoje, kurioje buvo kalbama apie modernaus muziejaus ypatybes, dalyvavo skirtingų sričių ekspertai, tarp jų ir Kauno istorijos centro vadovas prof. dr. Jonas Vaičenonis, menotyrininkė, Kaunas 2022 platformų „Atminties biuras“ ir „Atsibusk, sukrusk“ kuratorė dr. Daiva Citvarienė, taip pat miesto sociologas dr. Apolonijus Žilys bei vienas iš komunikacijos agentūros „BURO LT“ įkūrėjų ir jos vadovas fotografas Artūras Bulota. Į pokalbį taip pat įsitraukė Kauno valdžios atstovai, renginio svečiai bei Kauno miesto gyventojai. Renginio metu buvo pristatytas naujas Kauno muziejaus logotipas, Kauno muziejų tikslas bei kryptys.
Muziejus yra masinis. Mieste yra 300 tūkst. gyventojų. Muziejus turi būti prieinamas ir tam pačiam Stasiui iš Šilainių, kuris 50 metų svajojo užeiti kur nors kultūringai pasibūti.
Diskusija iškėlė skirtingas idėjas
Diskusijos kalbėtojai pažvelgė į šiuolaikinį muziejų iš skirtingų pusių. Menotyrininkės D.Citvarienės nuomone, šiandienos muziejus turi būti atviras paprastam žmogui: „Muziejus yra ta vieta, kur gali kalbėti pasiremdamas praeitimi apie ateitį. Muziejus gali inicijuoti pokalbį, kokį mes visi kartu galime kurti miestą, kuriame gera būtų gyventi. Pokalbis išspręstų tas aktualias problemas, kurios mums šiandien svarbios. O į tą pokalbį vis dėlto turi būti įtraukta ir ta kita pusė. Muziejus yra mums visiems. Reikia leistis į nuotykį, tokį atvirą procesą, į dialogą su miestiečiais, ieškant kartu to modelio“.
Komunikacijos agentūros vadovas A.Bulota priminė, jog labai svarbu, kad muziejus būtų prieinamas visiems: „Kalbėdami apie aukštus dalykus mes pamirštame, kas yra ta masinė auditorija. Muziejus yra masinis. Mieste yra 300 tūkst. gyventojų. Muziejus turi būti prieinamas ir tam pačiam Stasiui iš Šilainių, kuris 50 metų svajojo užeiti kur nors kultūringai pasibūti“.
Muziejus – miesto tapatybės kūrėjas
Kauno miesto muziejaus direktorius G.Sužiedėlis teigė, kad šiuolaikiniam muziejui pirmiausiai reikėtų atsižvelgti į miesto gyventojų poreikius.
„Šiuolaikinis muziejus šiandien dažnai tampa tam tikra etikete. Interaktyvus, modernus, patrauklus, integralus, atviras. Visi šie žodžiai yra teisingi ir reikalingi, juos neretai naudoju ir aš pats. Tiesa, dažnai jų nepamatuojame, priskirdami juos savo muziejams ir jų vizijoms, bet nežvelgdami plačiau. Mūsų atveju mes turime ypatingą pareigą – kurti muziejų Kaunui, kurti muziejų miestui. Ne mažiau svarbu ir tai, jog jis tarnautų miestiečių bei miesto svečių poreikiams, pristatydamas praeities, dabarties bei ateities perspektyvas. Kauno miesto muziejus turi tapti aktyvia miesto gyvenimo grandimi,“ – tikino G.Sužiedėlis.
Diskusijos metu jis taip pat iškėlė idėją, jog muziejus turėtų ne tik saugoti istorijos paliktą paveldą, tačiau surinkti ir žmonių istorijas, kurios yra tokios pat vertingos: „Istorija mums suteikia pagrindą, muziejaus veikla be jos neįsivaizduojama, bet, kita vertus, yra daugybė žmonių istorijų, kurios galbūt yra užmirštos, galbūt papasakotos tik šeimoje prie pietų stalo. Istorijų yra daugybė ir manau mums yra labai svarbu visas jas surinkti, kaupti ir atrasti būdą visas jas sudėti į naratyvą, kuris mums padėtų konstruoti mūsų tapatybę“.
Aktualios problemos – praeities procesų rezultatas
Muziejus turėtų ne tik saugoti istorijos paliktą paveldą, tačiau surinkti ir žmonių istorijas, kurios yra tokios pat vertingos.
VDU atstovas A.Žilys pritarė, kad muziejaus lankytojui svarbi tiek praeities, tiek dabarties miesto situacija. Siekis įtraukti muziejaus lankytojus į pilietinės visuomenės procesus – svarbi muziejaus misija, o įvairias diskusijas tarp miestiečių stimuliuoti lengviausia dabartinių problemų kontekste.
„Muziejaus vaidmuo – ne tik moderatoriaus ir viešos diskusijos erdvės funkcijos išpildymas, bet kartu ir edukacinės rolės prisiėmimas, kai būtų parodoma, kad aktualios miestiečiams problemos yra miesto istorinės praeities klausimas. Dažnai aktuali problema yra praeities procesų rezultatas, o muziejus per diskusijas apie šiuolaikines aktualias miesto problemas gali būti tas veidrodis, parodantis komplikuotą, nevienalytę ir netvarkingą miesto praeitį tos problemos rėmuose. Šis procesas bendrąja prasme galėtų būti ne tik atsakymų sesija, bet ir papildomų bei netikėtų klausimų skatinimas, kuris prisidėtų prie Kauno miesto kaip bendruomenės mobilizavimo ir kartu pilietinio dalyvavimo skatinimo“, – teigė A.Žilys.
Diskusija virto žaidimais ir dainomis
Diskusijos organizatoriai renginio svečiams paruošė ne vieną staigmeną. Po diskusijos Kauno muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriaus kiemelyje sutartinių giedotojų grupė „Sasutalas“ atliko liaudies dainų, renginio dalyvius kvietė bendrai sutartinei. Sukdamiesi ratu jauni ir vyresni svečiai kartu sudainavo lietuvių liaudies sutartinę „Rimo, rimo tūto“.
Svečiai taip pat buvo pakviesti išbandyti interaktyvųjį žaidimą – muzikinę dėžutę, kurią sukūrė „Mash Machine“. Įvairiausių stilių melodijų dalys, ritmai, liaudies dainos, įrašytos grupės „Thundertale“, buvo sudėtos į kaladėles, kurios uždėtos ant muzikinės dėžutės kūrė unikalią, improvizuotą ir vis kitokią melodiją. Interaktyvusis žaidimas ypač įtraukė pačius jauniausius renginio dalyvius.
