„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kaune viešėjęs Emanuelio Levino sūnus: „Ir kas galėjo pagalvoti, kad tai įvyks?“

Kaune intensyviai vykstant Emanuelio Levino centro remonto darbams, žengtas dar vienas žingsnis arčiau šio vieno žinomiausių pasaulyje prancūzų filosofo. Pirmą kartą surengta konferencija „Emanuelis Levinas: gyvenimas ir kūryba“, kurioje viešėjo jo sūnus Michaelis Levinas su žmona, Paryžiaus Sorbonos universiteto profesore Danielle Cohen-Levinas, Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Claire Lignières-Counathe, kiti svečiai.
Konferencijos akimirkos
Konferencijos akimirkos / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Lietuvos žydų kilmės prancūzų filosofo Emanuelio Levino centras duris atvers greičiausiai kitais metais V.Putvinskio gatvėje.

Kaip 15min sakė Lietuvos sveiktos mokslų universiteto (LSMU) M.Levino centro vadovas Viktoras Bachmetjevas, E.Levinas miestui ir Lietuvai svarbus visų pirma dėl to, jog yra iškiliausias Lietuvoje gimęs filosofas, vienas svarbiausių XX amžiaus Prancūzijos filosofų.

„Kaunas ir Lietuva atranda savo šaknis ir dar vienu žingsneliu įsilieja į Europą, į Europos intelektualinius procesus“, – kalbėdamas apie centro įkūrimą sakė V.Bachmetjevas.

E.Levino centras įsikurs V.Putvinskio gatvėje, buvusiose policijos komisariato patalpose, kurios LSMU perduotos Vyriausybės nutarimu.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./dr. Viktoras Bachmetjevas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./dr. Viktoras Bachmetjevas

Centras koncentruosis į E.Levino kūrybinį palikimą ir jo asmens istorijas: „Neatsitiktinai jis kuriamas Kaune, kur E.Levinas gimė, augo, ėjo į mokyklą, kur gyveno jo šeima, kur žuvo jo tėvai.

Be jokios abejonės, tikimės, kad kauniečiai atras šį mąstytoją, kuris kol kas labiau žinomas akademiniuose sluoksniuose. Centras prisidės prie viešinimo ir planuojamų daug viešų renginių, nebūtinai akademinių.“

Vienas iš pirmųjų žingsnių – konferencija, vykusi Kaune. Anot renginio dalyvių, E.Levino sūnaus dalyvavimas visai konferencijai suteikė „emocinį užtaisą“.

„Aš atvažiavau į Kauną, ir mes čia kalbame apie Levino studijų centro įkūrimą. Norėčiau pasakyti vieną jo frazę, kurią jis kartodavo: kas gi galėjo pagalvoti, kad tai įvyks? Kad sės į traukinį iš Kauno į Paryžių? Jei jis būtų čia, gal pakartotų tuos žodžius. Kas galėjo pagalvoti, kad bus atidarytas toks studijų centras?“ – kalbėjo E.Levino sūnus.

Kaip sveikindamas renginio svečius sakė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, džiugu, jog pažįstame istoriją, atrandame, kokia galinga ir daugiasluoksnė yra Kauno praeitis.

„E.Levino darbai ir idėjos nėra dar iki galo suvokti. Jo tėvai, broliai žuvo čia, Kaune, ir mūsų pareiga nuolat atminti šį nusikaltimą žmogiškumui. Levino vardas mus sieja ir su kita kultūra, jis prieš karą tapo Prancūzijos piliečiu, vėliau – vienu iškiliausių prancūzų mąstytojų.

LMSU kuriamas centras yra svarbus Lietuvai, Kaunui ir pasauliui. Džiaugiuosi šia iniciatyva, kuri peržengė Kauno ir Lietuvos ribas“, – konferencijos dalyviams sakė V.Matijošaitis.

Sveikinimo žodį tarusi Prancūzijos ambasadorė Claire Lignières-Counathe išryškino E.Levino vaidmenį mokslui.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Visvaldas Matijošaitis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Visvaldas Matijošaitis

„Prancūzija prisidėjo prie šio projekto, taip pat ir finansiškai, finansavimas skirtas su ta sąlyga, kad jis būtų vadinamas Levino studijų centru ir Prancūzijos filosofijos centru. Labai svarbu, kad mes toliau tirtume šio mokslininko palikimą. Svarbu, kad tas centras veiktų ir tęstų veiklą. Tikiuosi, kad projektas prie kurio prisidėjo Prancūzija, plėtos filosofinį bendradarbiavimą“, – kalbėjo ambasadorė.

Pranešimus skaitė Paryžiaus Sorbonos universiteto profesorė Danielle Cohen-Levinas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė dr. Aušra Pažėraitė, dr. Viktoras Bachmetjevas ir kiti. Konferencija – vienas iš Kaune vykstančių Frankofonijos dienų renginių.

E.Levinas gimė 1906 metų sausio 12-ąją Kaune, vaikystę praleido būtent šio miesto gatvėse.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui jo tėvai pasitraukė į Charkovą, dabartinę Ukrainą. Tačiau ir ten nesulaukė ramaus gyvenimo, tad vengdami komunistinės revoliucijos ir antisemitinių išpuolių bangos 1920-aisiais grįžo atgal į jau nepriklausomos Lietuvos sostinę – Kauną.

Rusiškų knygų knygyną turėję E.Levino tėvai leido sūnų į rusakalbes mokyklas, o vėliau mokslus jis tęsė žydų gimnazijoje. Nepaisant to, būsima filosofijos įžymybė puikiai mokėjo ir lietuvių kalbą.

Net ir palikęs Lietuvą, tapęs Prancūzijos piliečiu ir pasaulinio lygio mąstytoju, E.Levinas nepamiršo lietuvių kalbos. Lietuvoje jis patyrė tik tradicinio religinio žydų auklėjimo įtaką, o jo požiūrį formavo ir pakeitė studijos Prancūzijoje.

1931 metais E.Levinas tapo Prancūzijos piliečiu ir visiškai įsiliejo į kultūrinį, filosofinį šios šalies gyvenimą.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, jo artimieji, likę gyventi Kaune, buvo vienos pirmųjų Holokausto aukų. Jie buvo nušauti prie savo namų, A.Mickevičiaus gatvėje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų