Tokias versijas V.Jakas iškėlė sukaupęs daug įvairios medžiagos, susijusios su paminklo sukūrimu ir išsamiai studijavęs jo istoriją – nuo tarpukario iki pat jo atstatymo.
„Visų pirma kviečiu žmones į diskusiją. Aš nemenkinu Vytauto Didžiojo nuopelnų ir asmenybės. Atvirkščiai – taip reprezentuodami Vytautą, mes nuvertiname jo, kaip valstybės vadovo, didžiojo karvedžio ir mums visiems svarbios istorinės asmenybės nuopelnus. Karvedys pagarbiai elgiasi su savo sąjungininkais, o paminkle sąjungininkai vaizduojami pažeminti“, – sakė V.Jakas.
Tiesa, V.Jakas didelio formato knygą, kurios puslapiai – iš neperšlampamos medžiagos, ketino pristatyti prie paminklo ir čia ją eksponuoti, tačiau tam teigia negavęs Kauno miesto savivaldybės leidimo.
„Dalindamasis šia istorija ir pats sau bandau rasti atsakymą į klausimą, kodėl skulptorius Vincas Grybas sukūrė, o mes atstatėme ir pačiame miesto centre eksponuojame paminklą, kuriame keturių personažų įvaizdžiais žeminami keturių tautų atstovai – rusai, totoriai, lenkai ir vokiečiai? Juk nesantaikos laikai seniai baigėsi, o taikiai nusiteikę minėtų tautų turistai dažnai lankosi Kaune, stabteli prie šios skulptūros.
Įsižiūrėkite į paminkle vaizduojamą simboliką ir kančios persmelktus personažų veidus, kūno pozicijas atidžiau. Tiek daug kalbame apie patyčių prevenciją, apie žeminimą, apie teises ir lygybę, apie taiką ir atleidimą, bet toleruojame paminklą, kuriame aiškiai ignoruojamos minėtos moralinės vertybės“, – sakė V.Jakas.
V.Grybo sukurtas paminklas pastatytas tarpukario metais Panemunėje, Lietuvos karo akademijos teritorijoje. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui jis buvo sunaikintas, o 1990 metais – atstatytas. Kadangi senoje vietoje buvo kareivinės, nutarta jį statyti Laisvės alėjoje.
Vytauto Didžiojo paminklą sudaro bronzinė Vytauto figūra, stovinti ant granitinio postamento, o po jo kojomis – sutriuškinti rusas, lenkas, kryžiuotis, totorius.
„Bet kokia yra tikroji šio paminklo sukūrimo 1932-aisiais metais istorija? Ar žinome tikrąjį skulptoriaus V.Grybo sumanymą ir paminklo užsakovų – Panemunės karinio dalinio karininkų pageidavimus, to laiko istorinę situaciją ir Lietuvos santykių su užsienio valstybėmis aplinkybes? Beje, juk originalus paminklas Vytautui Didžiajam buvo sugriautas 1952-aisiais, o 1990-aisiais prasidėjo nauja, daug ginčų kėlusi paminklo atstatymo istorija.
Gal Lietuvos 100-ojo nepriklausomybės jubiliejaus metai galėtų tapti žinojimo, tolerancijos kaimyninėms šalims, paminklui tinkamesnės vietos parinkimo metais? Manau, būtina apie tai kalbėtis ir todėl, kad Kaunas 2022 metais ruošiasi tapti Europos kultūros sostine“, – sakė V.Jakas.
Tiesa, aktyvus kaunietis sako jokiu būdu neskatinantis paminklo griovimo, tačiau visų pirma kviečia į diskusiją. Jo nuomone, Laisvės alėjoje stovintis paminklas galėtų būti perkeltas į Karo muziejaus sodelį, o jo vietoje reiktų pastatyti Žalgirio mūšiui skirtą paminklą, kuris būtų tarsi atviras aukuro šulinys su trykštančiu šviesos fontanu.
Į šiuo metu stovinčio paminklo apatinę dalį buvo įdėtas akmuo iš Žalgirio mūšio lauko, o ant viršaus pastatyta skulptūra. Būtent šis akmuo su iš jo trykštančiu šviesos srautu ir turėtų būti šioje vietoje.
Pasak V.Jako, iš tiesų buvo dvi Vytauto Didžiojo paminklo versijos. Viena – skirta stovėti kareivinėse, o kita – Laisvės alėjoje.
„Tačiau ji taip ir nebuvo pastatyta, todėl paprasčiausiai pasirinktas kitas variantas – atstatyta karinė skulptūra, kuri ir pastatyta Laisvės alėjoje. Tai reiškia, kad Laisvės alėjoje mes pastatėme ne tą paminklą, tai – tiesiog istorinė klaida, mes iškraipėm V.Grybo idėją.
Ištrynėm atmintį, pasirinkom ne tą Vytautą Didįjį, kurio norėjo V.Grybas, o kitą, kuris žemina valstybes“, – kalbėjo V.Jakas.
Menininkas teigia, kad visuomenė nežino kai kurių svarbių ir esminių paminklo sukūrimo ir eksponavimo aplinkybių.
Būtent į šiuos ir kitus klausimus kaunietis atsakymų ieško knygoje „Įvietintas meninis tyrimas (Ne)žinojimas. Vytauto paminklo atvejis (1930–2018)“. 150 puslapių knygoje teikiami ne vienerius metus trukę autoriaus meninio tyrimo rezultatai.
„Mes tiesiog kenkiam savo miesto įvaizdžiui turėdami tokį paminklą su akivaizdžiai negatyvia simbolika. Jis stovi viešoje erdvėje, čia lankosi turistai. Nors jie ne visada skaito informaciją, tačiau yra simboliai, o menas juk ir yra per simbolius perduoti žinutę. To negali būti, taip neturi būti“, – sakė V.Jakas.
Susipažinti su V.Jako knyga ir jo pateikiama istorine medžiaga Kauno paveikslų galerijoje kauniečiai gali iki gegužės mėnesio.
