Pasak projekto „Stebuklingi kilimai“ vadovės Neringos Stoškutės, suteikiant galimybes vietos menininkams vystyti savo kūrybines veiklas, siekiama mažinti kultūros sektoriui sukeltus pandemijos padarinius.
– Sakykite, kokios pagrindinės priežastys lėmė sprendimą šių metų tarptautinio projekto „Stebuklingų kilimai“ veiklą adaptuoti vietos menininkams ir jų projektų finansavimui bei įgyvendinimui?
– Manau, kad nieko nenustebinsiu pasakiusi, kad pagrindinė priežastis kodėl šių metų „Stebuklingų kilimų“ projekto veiklas nutarėme daugiau orientuoti į vietos menininkus yra visą pasaulį užklupęs COVID-19 virusas ir jo sukeltos pasekmės. Nors šiuo metu dauguma Europos šalių kiek įmanoma grįžta į normalios kasdienybės ritmą ir įvairios aviakompanijos pradeda vykdyti skrydžius, tačiau žmonės vis tiek jaučia nepasitikėjimą atvykėliams iš svetur.
Dėl vis dar egzistuojančių kelionių apribojimų į kai kurias Europos šalis ir svetimšalių keliamą nepasitikėjimą vietos gyventojams, kartu su 15-a partnerių organizacijų „Stebuklingų kilimų“ projekte nusprendėme daugiau dėmesio skirti vietos menininkams ir jų bendrakūrybinėms veikloms su vietos bendruomenėmis. Be to, siekiant mažinti viruso sukeltus padarinius norime sukurti galimybes vietos menininkams, kurie neteko savo pagrindinio pragyvenimo šaltinio (dalyvavimo parodose, rezidencijose, šokio ar teatro spektakliuose, koncertuose ir pan.) toliau vystyti savo kūrybines veiklas.
– Kaip galėtumėte įvertinti atrankai pateiktas kūrybines idėjas? Kuo išsiskyrė projektai, kurie buvo pasirinkti įgyvendinimui?
– Pirma, norėčiau pasidžiaugti, kad paskelbus atvirą kvietimą įvairių sričių kūrėjams siūlyti idėjas „Stebuklingų kilimų“ projektui iš viso sulaukėme 17-os skirtingų paraiškų. Iš jų atrinkome 5-is projektų autorius, su kuriais tęsime bendradarbiavimą. Komisija ilgai svarstė dėl visų pasiūlymų, kadangi sulaukėme labai skirtingų, tačiau idėjiškai stiprių, aktualių ir vertingų projektų. Atrinkti projektai išsiskyrė savo idėjos aiškumu ir inovatyvumu. Taip pat stengėmės, kad atrinkti projektai būtų iš skirtingų meno sričių bei geografiškai gana plačiai išsidėliotų visame Kauno mieste ir rajone.
Susiklosčius tokiai pasaulinei situacijai buvome priversti giliau ir atidžiau pažvelgti į mus supančią aplinką ir žmones.
– Kokios veiklos ir projektai šią vasarą laukia Kaune?
– Editos Niciūtės pasiūlytame projekte Šilainių gyventojai galės kartu kurti poeziją ir džiaugtis jos gyvais skaitymais, Mantas Stabačinskas vykdys kūrybinę judesio laboratoriją su Šančių „Korio“ bendruomene, Ieva Bertašiūtė-Grosbaha kartu su Rokų bendruomene lipdys molio skulptūras, kurias naudos stop kadro filmo kūrime, Judita Ragauskaitė ir Karolina Latvytė Bibiano bendradarbiaujant su pirties meistrais dalinsis tradicinės lietuviškos pirties paslaptimis, o Luko Valiaugos, Justo Motūzo, Eglės Valadkevičiūtės ir Ingos Galvanauskaitės komanda kvies įvairių disciplinų kūrėjus kartu skaityti XX a. pradžios lietuvių išeivijos rašytojo Juliaus Kaupo „Kauno miesto kronikos“ ir sekti rašytojo sukurto personažo daktaro Kripštuko pėdsakais.
– Suprantame, kad „Stebuklingi kilimai“ šiemet nebeskraido taip toli, kaip norėtųsi. Tačiau gal galime įžvelgti ir teigiamą šių iššūkių pusę?
– Neabejotinai, šiandieniniai iššūkiai priverčia mus atsigręžti ir sugrįžti į savo kiemą, kuriame kartais nepastebime sužydėjusių ir kvepiančių krūmų, nes dažniau vykstame į svetimas šalis grožėtis egzotiškais augalais. Aš, perkeltine prasme, mintyje turiu Kaune ir Lietuvoje slypinčius neatrastus jaunus ir talentingus žmones, kuriems kartais skiriame mažiau dėmesio negu iš tikrųjų reikėtų. Susiklosčius tokiai pasaulinei situacijai buvome priversti giliau ir atidžiau pažvelgti į mus supančią aplinką ir žmones. Be galo džiaugiuosi dirbdama su šiais vietos kūrėjais, kurie turi ne ką mažiau entuziazmo ir atsidavimo kūrybiniam darbui su bendruomene nei bet kuris kitas kviestinis menininkas iš užsienio. Tikiu, kad šių metų „Stebuklingų kilimų“ projektai bus labai sėkmingi, įtraukiantys ir pasakojantys įdomias ir aktualias istorijas.
Platformų projektas „Stebuklingi kilimai“ yra ES programos „Kūrybiška Europa 2014-2020“ dalis, rėmėjas Lietuvos kultūros taryba.
