Ketvirtadienį Kauno kultūros centro lauko terasoje specialistai plačiau papasakojo apie miesto nueitą kelią, šio statuso reikšmingumą miestui bei visai Lietuvai, taip pat pasidalijo įžvalgomis, kiek realu Kaunui tikėtis teigiamo atsakymo.
Nominacinė byla „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–39“ yra išsamus 500 puslapių leidinys, kurio pirmieji darbai prasidėjo 2016 metais. Visgi dėl pasaulį užklupusios pandemijos, apribojusios ekspertų darbą, galimybes atvykti į Lietuvą, atsakymo tikimasi sulaukti tik 2023 metais.
Vertybės teritoriją sudaro Naujamiestis (trys teminės zonos: centrinė (administracinė), gyvenamoji ir pramoninė) ir Žaliakalnis (penkios teminės zonos: miestas-sodas (Minties ratas), Kauko rajonas, Perkūno rajonas, Ąžuolyno parkas su sporto infrastruktūra ir Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija (dabartinis Kauno technologijos universiteto Chemijos fakultetas).
Teikiama nominacija apima 1919–1939 metų laikotarpio statybas, kai Kaunas buvo laikinoji sostinė.
Vertinimo procesas – ilgas
Pasak Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato paveldo programų vadovės Renatos Vaičekonytės-Kepežinskienės, UNESCO nepriklausomi ekspertai į Kauną atvyks dar šiemet, t. y. iki rugsėjo mėnesio.
„Vertinimo procesas užima beveik dvejus metus. O šiemet sausį sulaukėme patvirtinimo, kad paraiška atitinka visus reikalavimus.
Po to, kai ekspertai atvyks į Lietuvą, kitų metų pradžioje jau sulauksime tarpinės ataskaitos. Paskui mūsų bus paprašyta patikslinti, papildyti, koreguoti informaciją atsižvelgiant į tarptautinių ekspertų išvadas ir teikiamas pastabas.
Sprendimai turėtų būti 2022 metais. Jie gali būti keturių versijų – priimti ir įrašyti į sąrašą, ko mes ir tikimės.
Kiti atvejai – atidėti nominaciją ir sugrąžinti valstybei, kad būtų vykdomi tolimesni, išsamesni tyrimai, nes Pasaulio paveldo komitetas neturi suformuotos aiškios pozicijos, nuomonės šios vertybės atžvilgiu.
Paraiška gali būti grąžinama valstybei prašant papildomos informacijos. Todėl procesas gali ilgai užsitęsti. Taip nutinka praktikoje. Žinoma, mes tikimės greito sprendimo“, – sakė R.Vaičekonytė-Kepežinskienė.
Kodėl Kaunas turi šansų?
Paraišką rengusios ekspertų grupės vadovė ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė Marija Drėmaitė sako, kad Kaunas turi šansų.
„Kas sudaro paraišką, kas sudaro išskirtinę pasaulinę vertę? Taip pat kodėl Kauno modernizmas gali pretenduoti į UNESCO? Tai gana ilgas kelias“, – kėlė klausimus M.Drėmaitė ir akcentavo, kad paraišką rengusi darbo grupė sulaukė didelio Kauno miesto savivaldybės palaikymo.
Kaunas pateikė paraišką ne dėl atskirų objektų ar pastatų įtraukimo, tačiau akcentavo visumą, kuri ir yra stiprioji Kauno modernizmo pusė.
Pati paraiškos forma, anot M.Drėmaitės, yra labai griežtai reglamentuojama UNESCO pasaulio paveldo centro. Pagal ją reikia įvardyti vertybines nuostatas, įrašymo į sąrašą pagrindimą, išsaugojimo būklę, kaip šalis vertina ir saugo paveldą, kaip vykdo stebėseną, taip pat ar išlaikys vertybes 50 ar 100 metų.
Pasak M.Drėmaitės, darbo grupės užduotis buvo suformuluoti išskirtinę vertę – kodėl Kaunas gali pretenduoti į šį sąrašą, kodėl paraiška teikiama kaip urbanistinės vertybės, o galbūt visai užtenka jau turimo Europos paveldo ženklo?
„Turime laiko kapsulę, kuri labai mažai pakito. Joje yra išsaugoti ir vidus, ir detalės, o kartais – net funkcija. Nominuojamoje teritorijoje yra 1500 tarpukariu statytų pastatų“, – pasakojo M.Drėmaitė.
Kauno modernizmas liudiją visų modernizmo srovių vietinę interpretaciją.
Pasak M.Drėmaitės, Kauno modernizmas išplečia modernizmo architektūros sąvoką ne tik geografine, bet ir stiliaus prasme. Tarpukariu paplitusi architektūros įvairovė buvo visame pasaulyje, bet pasaulio šalys kitaip ją interpretavo. Kauno modernizmas liudiją visų modernizmo srovių vietinę interpretaciją, kas dominavo pasaulyje, nes čia kūrė labai įvairūs architektai, kurie patirtis parsiveždavo iš įvairių pasaulio šalių.
„1919–1939 metais suformuotas modernistinis Kaunas yra išskirtinis XX amžiaus modernios valstybės ir visuomenės kūrimo pavyzdys. Čia įvardijame ir optimizmo sąvoką: labai sunkiomis ekonominėmis, politinėmis, socialinėmis sąlygomis reikėjo pastatyti modernų miestą. Ir jie tą padarė.
Jei lygintume pasaulio paveldo kontekste, UNESCO nėra daug modernistinio paveldo, taip pet nėra nė vieno miesto iš Europos, kuris reprezentuotų tarpukario modernistinę architektūrą bendrame kontekste.
Todėl Kaunas šiuo požiūriu turi didelį šansą. Kaunas reprezentuoja visą regioną, visą Europą – valstybes, kurios, žlugus imperija, užgimė po Pirmojo pasaulinio karo. Kaune laikinosios sostinės statusas tapo unikaliu“, – sakė M.Drėmaitė.
Ne visų pastatų būklė gera
Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus specialistė Sigita Bugenienė sako, kad nemažai nominuojamoje teritorijoje esančių pastatų yra jau sutvarkyta, tačiau yra ir tokių, dėl kurių sprendimai dar nepriimti.
„Pastatų priežiūra yra kasdienis procesas. Nemažai jų yra geros, labai geros būklės. Pavyzdžiui, Prisikėlimo bažnyčia, VDU karo muziejus, baigiamas tvarkyti „Romuvos“ kino teatras, sutvarkyta nemažai privačių gyvenamųjų namų. Bet yra ir kitokių. Pavyzdžiui, Kauno centrinis paštas, kurio situacija vis prastėja. Tačiau sprendimai ieškomi“, – kalbėjo specialistė.
Pasak Kauno vicemero Manto Jurgučio, Kauno miestas yra lyderis pagal skiriamas investicijas paveldotvarkai – ši sritis jau ne vienerius metus yra viena iš prioritetinių.
Net jei Kauno modernizmas nebus įtrauktas į UNESCO saugomų teritorijų sąrašą arba bus atidėtas, paraiškos rengimas ir kelias, kuris per šį laiką buvo nueitas viešinimo, supratimo, istorijos pažinimo, praeities urbanistinio sluoksnio prasme jau pats savaime yra labai naudingas, o atlikti tyrimai – tarsi miesto inventorizacija.
- 2017 m. – inicijuotas Kauno modernizmo architektūros įtraukimas į preliminarų UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos šalių narių paveldo sąrašą.
- 2018 m. – pradedama rengti paraiška Kauno modernizmo įrašymui į Pasaulio paveldo sąrašą.
- 2019 m. – tarptautinis modernizmo miestų forumas. Paraiškos pristatymas užsienio ekspertams.
- 2020 m. rugsėjis – Pasaulio paveldo centrui pateiktas paraiškos juodraštis.
- 2021 m. vasaris – Pasaulio paveldo centrui Paryžiuje pristatyta galutinė paraiškos versija.
- 2021 m. kovas – Pasaulio paveldo centras įregistruoja, įvertina ir perduoda paraišką Patariamajai organizacijai ICOMOS. Atliekamas paraiškos ekspertinis vertinimas.
- 2022 m. sausis – Pasaulio paveldo centras, remdamasis ICOMOS išvadomis, pateikia valstybei bei Pasaulio paveldo centrui tarpinį nominacinės bylos įvertinimą.
- 2022 m. vasaris – valstybė, atsižvelgdama į gautą vertinimą ir pastabas, teikia papildomą medžiagą, paaiškinimus ir atsakymus.
