Susirinkusieji laikė plakatus „Griaunant nei kultūros, nei sąmonės nedaugėja“, „Vilnius, jo kultūra ir istorija negali būti saujelės politikų įkaite“, „Talibanas ne tik Kabule, bet ir Vilniuje?“, „Tegul sprendžia vilniečiai“.
Kaip žurnalistams sakė Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus skyriaus pirmininkas Povilas Pinelis, sostinės valdžia, prieš imdamasi veiksmų, turėtų surengti reprezentatyvią gyventojų apklausą, pasikonsultuoti su istorikais, menininkais.
„Mes būsime vienas iš tų balsų, kuris pasisakys prieš nukėlimą. (...) Tačiau kokia bus žmonių nuomonė, tokią mes ją ir gerbsime“, – sakė politikas.
Mitinge taip pat dalyvavo partijos garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis. Pasak jo, visi kultūros paminklai, kurie buvo Lietuvoje nuversti, atnešė šaliai daugiau žalos nei naudos.
„Kas čia bus vietoje to? Ar reikia žinoti, ar vėl turėsime tokį jovalą, kaip turime su Žaliuoju tiltu?“ – kalbėjo socialdemokratas.
Mitingo metu keli pro šalį ėję žmonės socialdemokratus vadino bolševikais, KGB'istais, kaltino juos tarnyste Kremliui.
Vicemeras sako, kad diskusijų pakanka
Savo ruožtu Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas tvirtino, kad laikas diskusijoms jau praėjo. Jo teigimu, savivaldybės taryba rezoliuciją dėl paminklo nukėlimo turėtų priimti rugsėjo viduryje, o patį paminklą pašalinti dar šiais metais.
„Man atrodo, kad daugiau nei 30 metų diskusijoms ir apklausoms nepriklausomos Lietuvos istorijoje buvo pakankamas laikas apsispręsti dėl tokių dalykų. Aš tai vertinu kaip politikavimą ir bandymą užvilkinti procesus, kurie ir taip smarkiai vėluoja“, – BNS teigė V.Benkunskas.
Anot jo, dėl paminklo būta įvairių diskusijų, be to, vilniečiai savo valią išreiškė per rinkimus.
Aš tai vertinu kaip politikavimą ir bandymą užvilkinti procesus, kurie ir taip smarkiai vėluoja.
„Tai yra įtvirtinta 2019 metų koalicijos sutartyje. Labai aiškiai tai yra parašyta. (...) Politikai su savo idėjomis dalyvauja rinkimuose ir pelno arba nepelno žmonių pasitikėjimą“, – kalbėjo politikas.
Nukeltą paminklą savivaldybė planuoja perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.
Praėjusią savaitę Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba apsisprendė išbraukti P.Cvirkos paminklą iš kultūros vertybių registro, taip užbaigdama kelis dešimtmečius trunkančias diskusijas dėl sovietmečio rašytojo įamžinimo ir sudarydama sąlygas paminklą nukelti.
Kaltina politizuotu sprendimu
Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras praėjusią savaitę teigė, kad pagrindinis ekspertų argumentas išbraukti paminklą iš kultūros vertybių registro buvo kultūros ministro Simono Kairio liepą pakeisti vertybių vertinimo kriterijai, papildant, kad apsaugos statusas negali būti suteikiamas kūriniams, skirtiems asmenims, kurie prisidėjo prie gyventojų represijų organizavimo.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) 2019-aisiais yra išaiškinęs, kad rašytojas P.Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o tai sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės bei jos piliečių likimui.
P. Pinelis savo ruožtu teigė, kad toks ekspertų sprendimas yra „skubotas ir labai politizuotas“, be to, LGGRTC pažyma, anot žmonių kurie ją matė, yra „penktokų lygio“.
„Ten nėra faktų, nėra realių dokumentų apie tikrą kolaboravimą, tačiau tebūnie. (...) Žiūrėkime toliau, Simonas Kairys kreipiasi į sau pavaldų Kultūros paveldo departamentą, prašydamas išbraukti. Nepraėjus nė mėnesiui, jis keičia savo įsakymą, pagal kurį reikia atlikti vertinimus. Kitaip tariant, susirinkusi komisija atlieka formalų veiksmą, nes negali kitaip vertinti šito paminklo“, – kalbėjo politikas.
V.P.Andriukaitis sakė, kad „istorija nežino vieno naratyvo, yra daug istorinių naratyvų“. Jis taip pat teigė, kad jų mitingas nėra politikavimas, o reakcija į įvykius.
„Mes šiuo atveju jau nebepolitikuojame, mes išeiname į erdvę ir norime išreikšti nuomonę“, – kalbėjo jis.
Kreipėsi į ministrą
Lietuvos kultūros ministerijos suburtos Literatūros tarybos nariai, veikiantys kaip patariamasis organas, reaguodami į planus nukelti paminklą, kreipėsi į kultūros ministrą S.Kairį.
Jie reiškia susirūpinimą tokia kultūros administravimo praktika, kai vengiama platesnės diskusijos su kultūros ir meno lauko ekspertais, ir nepritaria būdui, kaip priimtas šis sprendimas.
Tarybos narių teigimu, kultūros ministras neparodė jokios iniciatyvos pasitarti.
„P.Cvirkos paminklo likimas nėra vien paveldosauginis klausimas, bet ir istorinis-politinis bei urbanistinis, be to, esmingai susijęs su rašytojų bendruomene, todėl neturėtų būti sprendžiamas vien paveldosaugos specialistų sprendimu“, – rašoma kreipimesi.
„Literatūros tarybos nariai, nors turi skirtingas nuomones dėl šio paminklo reikšmės ir likimo, tačiau vieningai sutaria, kad P.Cvirkos paminklas neturėtų būti nukeltas“, – teigiama jame.
Kreipimąsi pasirašė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja Aistė Kučinskienė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė Irena Aleksaitė, rašytoja, filosofė Aušra Kaziliūnaitė, „Šiaurės Atėnų“ redaktorė Giedrė Kazlauskaitė, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja Laima Kreivytė, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyriaus narė Džiuljeta Maskuliūnienė, leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis.
P.Cvirkos paminklas neturėtų būti nukeltas.
„Šis sprendimas buvo priimtas skubotai, savavališkai, be platesnės diskusijos su ekspertais bei visuomene“, – sako rašytoja A.Kaziliūnaitė.
„Mes, Literatūros taryba, esame Kultūros ministerijos suburti tam, kad galėtume kaip ekspertai kompetentingai patarti svarbiais su profesionaliąja Lietuvos literatūra susijusiais klausimais, tačiau kultūros ministras S. Kairys neparodė nė mažiausio noro ar iniciatyvos su mumis pasitarti šiuo klausimu“, – pridūrė ji.
P.Cvirkos paminklo nuėmimo šalininkai remiasi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2019-ųjų išaiškinimu. Norintieji išsaugoti paminklą skvere teigia, kad siekis beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P.Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.
