Sukakties proga Lietuvos Respublikos Seimas 2023 metus paskelbė Klaipėdos krašto metais. Svarbų įvykį primins išskirtinė teatralizuota rekonstrukcija „Prefektūros šturmas“, kuri vyks 2023 m. sausio 15 d. prie pastato, vadinto prefektūra (Sukilėlių g. 12, Klaipėda).
Dramatiški įvykiai, pakeitę Lietuvos istoriją
Po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdos kraštas perėjo į sąjunginių valstybių rankas ir nuo 1920 metų jų vardu uostamiestį administravo Prancūzija. Nors Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos klausimas buvo keliamas tarptautinėse derybose, šis Klaipėdos ateities scenarijus po truputį tolo.
Lietuvoje buvo nuspręsta Klaipėdą paimti jėga. Toks sprendimas silpnai, karo nualintai šaliai buvo išties drąsus. Teko pasitelkti konspiracinę taktiką, surinkti kovotojus ir vykdyti slaptą puolimą.
Subūrus apie 1 100 kovotojų, 1923 m. sausio 10 d. naktį prasidėjo karinė operacija. Prancūzijos įgula lengvai nepasidavė, todėl į Klaipėdą įžengti delsta. Naktį į sausio 15 d. užėmus Sendvarį ir Rumpiškės dvarą, atsivėrė kelias į miestą. Dalis rinktinės kovotojų prasiveržė iki vyriausiojo komisariato pastato ir sąjunginių valstybių atstovas Klaipėdos krašte Gabrielis Jeanas Petisné iškėlė baltą vėliavą, siūlydamas nutraukti ugnį.
Taip lietuviai jėga išsikovojo paliaubas, o 1923 m. vasario 16 d. Ambasadorių konferencija paskelbė sprendimą – Klaipėdos kraštą prijungti prie Lietuvos Respublikos.
Kuo Lietuvai svarbus šis prijungimas?
Dr. Vasilijus Safronovas (Klaipėdos universitetas) ir dr. Tomas Balkelis (Lietuvos istorijos institutas) išskiria keturias svarbias priežastis:
- sukūrė sąlygas Lietuvai tapti ekonomiškai nepriklausoma;
- tapo šansu transformuoti gyvenimo būdą: agrarinei visuomenei virsti kitokio tipo – jūrine – visuomene;
- sutvirtino pastangas integruoti Prūsijos lietuvių palikimą į lietuvių nacionalinę kultūrą;
- išsaugojo Lietuvos politinį savarankiškumą ir suteikė impulsą jos geopolitiniam iniciatyvumui.
Priėjimas prie jūros itin svarbus tiek ekonomikai, tiek susisiekimui. Todėl po visų kovų ir karų dabar galime pasidžiaugti uostamiesčiu bei kurortais, paminėdami 1923-ųjų mūšį ir prisimindami pasiaukojusių žmonių indėlį į valstybės sustiprinimą.
Teatralizuota rekonstrukcija „Prefektūros šturmas“ – kelionė laiku į tarpukario pasaulį
Pasak vieno iš organizatorių, Mariaus Tumšio, tokio masto teatralizuota Klaipėdos krašto prijungimo rekonstrukcija Lietuvoje vyks pirmą kartą ir bus didesnė nei vykusi 2013 m. Ypatingas dėmesys skiriamas istoriniams faktams, todėl vyksta konsultacijos su keliais istorikais ir siekiama atkurti tikrąją įvykių eigą.
Renginyje dalyvaus Lietuvos ir užsienio istoriniai klubai. Tikimasi sulaukti svečių iš Lenkijos ir Prancūzijos.
Teatralizuotoje rekonstrukcijoje dalyvaus Klaipėdos dramos teatro aktoriai (Donatas Švirėnas, Linas Lukošius, Vaidas Jočys), krašto apsaugos savanoriai, karo istorijos mėgėjai ir šauliai.
Be atkartotų istorinių ir karinių elementų bus teatralizuotų epizodų, kurie padės lengviau suprasti patį įvykį. Apie kurį plačiau bus pasakojama ir didžiuliame ekrane.
Pastatas, kuriame buvo sąjunginių valstybių valdžios centras – vyriausiasis komisariatas, tuo metu neoficialiai vadintas prefektūra – taps atskaitos tašku, aplink kurį vyks visas veiksmas, atkartojantis miestelėnų gyvenimą ir karinį puolimą. „Scena“ išsiplės į teatro aikštę ir turgaus gatvę, kad kuo daugiau žmonių galėtų matyti renginį.
Organizatoriai žada abejingų nepaliksiančią masinę rekonstrukciją, dėl kurios vertėtų atvykti ne tik klaipėdiečiams, bet ir kitų miestų gyventojams. Žiūrovai išvys vokiškus užrašus, to meto aprangą ir kitus autentiškus elementus bei pajus tikrą 1923-ųjų dvasią. Tai unikali galimybė „persikelti laiku“ ir prisiliesti prie to laikmečio kultūros, ar net pasijusti lyg tikrame istoriniame veiksmo filme.
Nors sausio 13-osios, vasario 16-osios ir kovo 11-osios datos kasmet pažymimos, vis tik nereikėtų pamiršti ir Klaipėdos krašto prijungimo. Be jo galbūt šiandien net neturėtume uostamiesčio, o tai būtų skaudi netektis. Dėl to ši data svarbi ne tik klaipėdiečiams, bet ir visai Lietuvai.
