Kernavė – be tradicinės šventės

Nutrūko 13 metų gyvavusi tradicija Valstybės dieną Kernavėje rengti festivalį „Gyvosios archeologijos dienos“. Tūkstančius vilniečių sutraukdavusios šventės šiemet nebebus, kaip skelbiama, „dėl finansinių ir techninių priežasčių“.
„Gyvosios archeologijos dienas“ pražudė pakeistas įstatymas.
„Gyvosios archeologijos dienas“ pražudė pakeistas įstatymas. / BFL/M.Vidzbelio nuotr.

Tačiau Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija tikina festivalio idėjos nemarinanti. Žada, kad po kelerių metų „Gyvosios archeologijos dienos“ atgims, tik bus jau kitokios.

Vietoj festivalio – mugė

Iniciatyvos liepos 6–7 d. nepalikti Kernavės be renginių ėmėsi Širvintų rajono savivaldybė. Mero Vinco Jasiukevičiaus teigimu, abi šias dienas Kernavėje vyks koncertai, mugė, kurioje tikimasi sulaukti ir amatininkų, paprastai atvažiuodavusių į „Gyvosios archeologijos dienas“.

„Savivaldybė neturi galimybės šventės organizuoti ant piliakalnių, darysime tik Kernavės miestelyje. Bandėme, derinome daug kartų su rezervato vadovybe, bet nepriėjome prie vienos nuomonės – jie nesutinka šiemet šventės rengti. Mes negalime jų ir spausti, nes jie nėra mums pavaldūs, nors labai norėtume, kad Kernavėje nuolat Mindaugo karūnavimo dieną vyktų tokia šventė“, – kalbėjo Širvintų rajono meras.

Vis dėlto V.Jasiukevičius pripažino, kad nedidelė pertrauka renginiui gali išeiti į naudą – žmonės pasiilgs, labiau veršis atvažiuoti. Tačiau čia pat Širvintų vadovas mestelėjo priekaištų Kultūros ministerijai: „Ministerijai turėtų būti prestižas, kad Kernavėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje, vyksta tokios šventės.“

Koją kiša pasikeitęs įstatymas

Bandėme, daug kartų derinome su rezervato vadovybe, bet nepriėjome prie vienos nuomonės – jie nesutinka šiemet šventės rengti, – kalbėjoVincas Jasiukevičius.

Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direktorius Saulius Vadišis Kultūros ministerijos kaltinti nelinkęs. Jo žodžiais, priežasčių, kodėl šiemet nebus šventės, yra daug, tačiau pagrindinė susijusi su pinigais.

Užpernai pasikeitus Biudžeto sandaros įstatymui rezervatas neteko galimybės kaupti ir į kitus metus perkelti uždirbtus pinigus. Todėl rezervatas nebegali šių metų šventei panaudoti pernai per festivalį uždirbtų pinigų. O tai būtų apie pusė reikalingo biudžeto – 75–80 tūkst. Lt.

Dar apie trečdalį pinigų pavykdavo gauti pateikus projektą Kultūros rėmimo fondui, iš Kultūros ministerijos Valstybės dienos minėjimo programos. Likusi dalis – privačių rėmėjų parama. Iš viso surengti festivalį paprastai kainuodavo apie 150 tūkst. Lt.

Anot S.Vadišio, pasikeitus Biudžeto sandaros įstatymui, lėšos metų pabaigoje turi būti grąžinamos į biudžetą. „Anksčiau irgi reikėdavo grąžinti, bet visos tos lėšos sugrįždavo mūsų veiklai vykdyti ir mes galėdavome jomis disponuoti. Dabar sugrįš tik ketvirtadalis. O tiek nebeužtenka net ir pagrindinėms įstaigos funkcijoms vykdyti. Juk turime ir kitų funkcijų, ne tik festivalį organizuoti – muziejinė, paveldosauginė veikla, teritorijos priežiūra, todėl privalome pirmiausia užtikrinti jų vykdymą. Tad šiemet neturėjome galimybių rengti šį festivalį. Bet tai nereiškia, kad „Gyvosios archeologijos dienos“ numarinamos amžiams“, – ramino rezervato direktorius.

Statys viduramžių miestą

M.Vadišio nuotr./Vaikai taip pat aktyvūs šventės dalyviai.
M.Vadišio nuotr./Šventės akimirka

S.Vadišio teigimu, gegužę ketinama po septynerių metų rekonstrukcijos atidaryti modernų muziejų. Taip pat šią savaitę gautas Ūkio ministerijos patvirtinimas dėl skirtų Europos Sąjungos lėšų projektui „Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato viešosios turizmo infrastruktūros sukūrimas“ įgyvendinti.

„Šito projekto tikslas – pradėti kurti muziejų po atviru dangumi. Numatyta ne tik infrastruktūrą atnaujinti: takus, laiptus, piliakalnių nuošliaužas sutvarkyti, bet ir XIII–XIV a. skanseną įrengti, kuriame ateityje savaitgaliais sezono metu bus demonstruojami gyvieji amatai – tai, kas dabar daroma „Gyvosios archeologijos dienų“ metu“, – viziją piešė S.Vadišis.

Skansenas – tai dirbtinai formuojamas materialiosios etnokultūros muziejus, XIII–XIV a. Kernavės viduramžių miesto fragmento mokslinė rekonstrukcija pagal išsamią archeologinių tyrimų medžiagą, naudojant laikotarpiui būdingas statybų technologijas, atkuriant trijų sodybų – dešimties rąstinių statinių – senojo miesto fragmentą.

Trejų metų darbas

M.Vadišio nuotr./Į kernavę plūsta žmonės.
M.Vadišio nuotr./Šventės akimirka

Anot S.Vadišio, naujasis projektas vis dėlto nepakeis „Gyvosios archeologijos dienų“, tačiau jos gali vykti ne tokiose pašiūrėse, kaip buvo iki šiol, o autentiškoje aplinkoje.

Projektas bus vykdomas trejus metus, o per tą laiką, kaip tikisi Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato vadovas, galbūt bus pakeistas ir Biudžeto sandaros įstatymas, kuris neparankus ne tik muziejams, bet ir daugeliui kitų kultūros įstaigų.

Bendra projekto sąmatinė vertė yra 3,9 mln. Lt. Tačiau kiek realiai kainuos darbai, paaiškės po konkurso, kuris dar vykdomas. Darbus ketinama pradėti liepą.

Ministerija nesikiša

Vaiva Gogelienė, kultūros ministro atstovė spaudai:

„Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas Kultūros ministeriją informavo, kad dėl šiais metais numatomų didelių projektų – gegužę planuojama Kernavėje atidaryti rekonstruotą muziejų, o vasarą pradėti naują struktūrinės paramos lėšomis vykdomą muziejaus po atviru dangumi projektą – nuspręsta šiemet „Gyvosios archeologijos dienų“ nerengti.

Tikimasi, kad iš esmės atnaujintas muziejus taps vienu ryškiausių Muziejų metų įvykių ir sulauks daug lankytojų. Sprendimui nerengti tradicinio projekto įtakos turėjo ir specialiųjų lėšų apskaitos ir grąžinimo tvarkos pasikeitimas. Kultūros ministerija skirstydama ribotas lėšas atsižvelgia į išskirtinį šios vietovės statusą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų