„Atsisveikinimas su Poetu vyks vasario 18 d., antradienį, nuo 15 val. Šv. Antano Paduviečio bažnyčios 2-ojoje šarvojimo salėje (Radvilėnų pl. 15A, Kaunas). Išlydėjimas vasario 19 d., trečiadienį, 15 val. į Petrašiūnų kapines. Artimųjų pageidavimu atsisveikinimui pakaks jūsų buvimo ir simbolinio gėlės žiedo“, – rašoma Rašytojų sąjungos puslapyje.
K.Navakas mirė šį sekmadienį.
K.Navakas gimė 1964 m. Šeimyniškiuose, Utenos rajone. 1987–1988 metais jis buvo Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno jaunųjų rašytojų sekcijos pirmininku. Vėliau, 1994–1996 m., užsiėmė kultūrine publicistika – rašė kultūros skiltyse „Kauno dienoje“, laikraštyje „Noriu“.
Jo poezija versta į rusų, latvių, gruzinų, suomių, švedų, makedonų, vokiečių, anglų kalbas.
K.Navakas Kaune buvo atidaręs knygyną, dirbo Lietuvos televizijoje, bendradarbiavo su leidiniais „Nemunas“, „Šiaurės Atėnai“, „Laima“, „Miesto IQ“ ir kitais.
Išleido eilėraščių rinkinius „Krintantis turi sparnus“, „Pargriautas barokas“, „Žaidimas gražiais paviršiais“, „Atspėtos fleitos“, „Net ne“, eilėraščių rinktinę „Stalo sidabras“, taip pat esė rinkinius „Gero gyvenimo kronikos“, „Du lagaminai sniego“, „Stalo apologija“, „Daikčiukų visata“, „Begarsis skambutis“.
Už savo kūrybą K.Navakas pelnė Nacionalinę kultūros ir meno premiją.
Menininkas įvertintas gausybe kitų apdovanojimų, tarp jų – Vyriausybės kultūros ir meno, Jotvingių premijos, geriausio Kauno menininko titulas.
K.Navakas tapo Poezijos pavasario-Maironio premijos laureatu už eilėraščių knygas „100 du“ ir „Lorelei: 50 meilės laiškų + 50 meilės eilėraščių“. 2017-aisiais jis tapo akcijos „Metų knygos rinkimai“ nugalėtoju suaugusiųjų kategorijoje su romanu „Vyno kopija“ bei pelnė Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinę premiją.
